Mano Gargždai



Šiuolaikinio kaimo realybė: dūmų detektoriaus nėra, grindų nėra, bet televizorius – 2 m įstrižainės

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi PAGD nuotr. Asociatyvi PAGD nuotr.

Šiemet šalyje gaisruose jau žuvo 8 žmonės, liepsnojo 212 individualių gyvenamųjų namų. Beveik pusė jų sudegė dėl netvarkingų krosnių ir nevalytų dūmtraukių. Tačiau pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, tiriančio gaisrų priežastis ir prevencinių akcijų metu lankančio gyventojus, tokių tragiškų gaisrų priežastys slypi daug giliau.

 

„Tai gyventojų neatsakingumas, apsileidimas ir ne tik savo, bet ir artimųjų gyvybių nevertinimas“, – sako pareigūnas. – Ką galiu patarti? Ogi kad nebegertų „po pilną“, nerūkytų lovose ir susitvarkytų kietojo kuro krosnis. Viena pagrindinių gaisrų gyvenamuosiuose namuose priežasčių – gyventojai nevalo dūmtraukių. Paklausus, kada žmogus valė dūmtraukį, dažniausiai išgirsti atsakymą, kad prieš metus ar dvejus. Tai kurgi nekils gaisras! Gyventojams reikėtų įsidėmėti, jog dūmtraukį būtina valyti kas tris mėnesius! Jeigu žmonės gyvena seniai statytuose namuose, kur krosnys buvo įrengtos pagal kažkieno supratimą, ir nieko netvarko, nenuostabu, kad sulaukia didelės nelaimės. Paprastai užsidega ne dūmtraukio viršus, o jo sienelės, kur daug kanalų. Juose prisirenka daug suodžių, prie vadinamųjų liuftų prieiti sudėtinga, ardyti jų niekas nenori, nes paskui reikia sudėti, tad taip ir lieka, kol kyla gaisras.“

Pasak G. Zonio, kai kamine pradeda degti suodžiai, pradeda drebėti ir ūžti visas namas: „Išgirdus šį garsą, kuo skubiau reikia kviesti ugniagesius gelbėtojus, kad ugnis neišplistų. Vidaus patalpos netrukus prisipildo baltų tirštų dūmų. Tačiau geriau nelaukti, kol taip atsitiks, o nepagailėti kelių eurų ir pasamdyti žmogų, kuris išvalytų dūmtraukį. Kaimuose daug vienišų moterų, kurių vyrai seniai mirę, jeigu anksčiau jie dar prižiūrėdavo dūmtraukį, jų nelikus, paprastai niekas tuo nebesirūpina. O gyviems vyrams tvarka namuose užsiimti neretai trukdo alkoholis.“

G. Zonio teigimu, prevencinių akcijų metu aplankyti žmonės dažniausiai tvirtina, jog pas juos niekas niekada nedegė ir nedegs: „Padovanojame jiems dūmų detektorių, tai jie juos supakuotus gražiai pasideda į stalčių, o jeigu ir įsirengia, tai kai baterija nusėda, jos jau nebepakeičia, nes nėra laiko, visi užsiėmę... tinginyste. Kai visi kalba apie Europos Sąjungą, kosmoso užkariavimą, 21-ajame amžiuje užėjęs pas žmogų į trobą randi aslą... Bet šeimyna darbo dieną darbo metu susėdusi prie 2 metrų įstrižainės televizoriaus žiūri serialą. O mamos galva neplauta gal dvejus metus... Pašalpas visi gauna, savivaldybė malkomis aprūpina. Ir mobiliuosius telefonus visi turi. Kai pas gyventojus vykstame kartu su socialiniais darbuotojais, jie su jais susiskambina, paprašo būti namuose, laukti, tai žmonės kartais net ir nusiprausia, susišukuoja. Tačiau nekviestam užėjus vaizdas būna tikresnis.“

Šiuo metu šalyje spaudžiant šalčiams, žmonės intensyviai kūrena krosnis. Tačiau kad nekiltų gaisras, pareigūnas pataria jų neperkūrenti, nes įvykus nelaimei ugniagesiai gali nesugebėti operatyviai atvykti dėl užpustytų kelių.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad šildymo sezono metu krosnis rekomenduojama kūrenti 2–3 kartus per dieną ir ne ilgiau kaip pusantros valandos. O išeinant iš namų privalu ją baigti kūrenti prieš 2 val. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti uždarytos, o prie pakuros įrengtas nedegus pagrindas. Taip pat ant krosnies ar prie jos negalima džiovinti malkų ar laikyti kitų degių daiktų.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 495 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,