Mano Gargždai



Ar infliacija Lietuvoje toliau augs?

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pexels.com nuotr. Asociatyvi Pexels.com nuotr.

Nauji metai, naujos galimybės, bet klausimas išlieka tas pats: ar ekonominė padėtis Lietuvoje gerės? Kiekvienais metais sudaromos ekonomistų prognozės, kurios padeda tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui, viešajam ar tarptautiniams sektoriams planuoti investicijas, numatyti ateinančių metų ekonominę padėtį. 2024-ųjų metų ekonomikos prognozė žada šiek tiek geresnius metus: didės darbo užmokestis, augs bendrasis vidaus produktas (BVP), mažės nedarbo lygis ir infliacija.

 

Kas yra infliacija ir kas ją lemia?

Infliacija, trumpai tariant, yra pinigų nuvertėjimas, kai už tą pačią sumą laikui bėgant galima įsigyti mažiau prekių ar paslaugų. Infliacijos paveiktų prekių ir paslaugų kainos didėja, o norint jas įsigyti didėja ir kiekvieno išlaidos. Infliacija išreiškiama procentais: pavyzdžiui, jei anksčiau konkretus pirkinių krepšelis kainavo 60 eurų, o šiandien tą patį krepšelį galima įsigyti už 80 eurų, procentinė infliacijos išraiška būtų apie 6,7 %. 

Infliaciją lemia daugybė priežasčių: padidėjusios gamybos išlaidos, pabrangusios žaliavos, paaugę darbuotojų atlyginimai, staigiai pakilusi paklausa. Pavyzdžiui, popierių gaminančiai įmonei sužinojus, kad brangs mediena ar kita žaliava, iš kurios gaminamas popierius, elektra, augs darbuotojų atlyginimai ar staiga atsiradus ypač dideliam popieriaus poreikiui, kai įmonė jo patenkinti nespėja, tikėtina, popieriaus kaina didės.

Apskritai infliacija – sveikos ekonomikos rodiklis. Didėjanti ar mažėjanti infliacija visuomet egzistuos kiekvienos šalies ekonomikoje, skirsis tik jos dydis ir rūšis.

 

Infliacijos rūšys

  • Šliaužiančioji – tai infliacija, kai kainos didėja, bet tai daro ilgai ir lėtai. Paprastai tai 1–10 % kainų prieaugis per metus.
  • Šuoliuojančioji – tai šliaužiančiajai infliacijai priešingas variantas, kai kainos kyla staiga ir daug. Šuoliuojančioji infliacija gali sąlygoti kainų kilimą 25-30 % per metus.
  • Hiperinfliacija – tai dar spartesnis, ilgai besitęsiantis kainų kilimas (arba pinigų nuvertėjimas), kai per mėnesį infliacija išauga 50 % ar daugiau. Hiperinfliacijos priežastis – didelė ir nuolat vykstanti pinigų emisija.
  • Defliacija – tai anksčiau vardytoms infliacijos rūšims priešingas reiškinys, kai prekių ar paslaugų kainos ne kyla, o krenta. Deja, bet kad ir kaip gražiai tai skambėtų, čia slypi nemažai neigiamų aspektų. Krentant kainoms verslai gauna mažiau pajamų, todėl mažėja valstybei mokamų mokesčių dalis. Ilgai užsitęsus defliacijai kyla rizika dėl verslo ateities, gali ištikti bankrotas. Bankrutavę verslai gali sukelti ekonominę šalies krizę, kuri nėra gera nei gamintojams, nei vartotojams.

 

Infliacijos prognozės 2024-tiesiems

Lietuvoje keleri metai vyrauja šliaužiančioji infliacijos rūšis, kai pinigai lėtai ir nedaug nuvertėja, prekės ir paslaugos po truputį brangsta. 2023-aisiais Lietuvoje vidutinė metinė infliacija, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, siekė 9,1 %. Ekonomistų teigimu, šiais metais situacija turėtų ženkliai gerėti. Prognozuojama, kad 2024-aisiais metinė infliacija turėtų mažėti iki 2,7–2,5 procentų. Manoma, kad tai lems žymesnį kitų metų atlyginimų augimą ir didesnę gyventojų perkamąją galią. 

 

 

 

Dėmesio! Kalba netaisyta. Redakcija už pateiktą informaciją neatsako.



Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 79 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,