Mano Gargždai



Lietuva mokosi maisto atliekų rūšiavimo taisyklių: ne taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Vilniaus m. sav. nuotr. Vilniaus m. sav. nuotr.

Pareiga ar tik dar viena galimybė rūšiuojantiems atliekas? Tai klausimas, kuris skamba dažniausiai nuo tada, kai praėjusių metų pabaigoje per Lietuvą pasklido žinia apie tai, kad atėjo laikas rūšiuoti ir maisto atliekas.

 

Aplinkos ministerija atsako vienareikšmiai – nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tai daryti ES valstybes nares įpareigoja Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad  nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.

Rūšiuoti tikrai yra ką – Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto (87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.). Tačiau per metus surenkama tik 7000 tonų maisto atliekų. Tikimasi, kad naujasis reikalavimas padės iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti dar apie 150 000 tonų maisto atliekų, kurios pateks ne į sąvartynus, o bus tinkamai panaudotos.

Daugumoje savivaldybių maisto ir virtuvės atliekos, kaip ir privalu, atskirai renkamos jau nuo metų pradžios, o kai kurios tai pradės daryti vėliau, nes nesuspėjo pasirengti: užtruko įsigyti maisto atliekų surinkimo priemones, pasirašyti sutartis su surinkimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Beje, reikalavimas rinkti ir rūšiuoti atliekas galioja tik urbanizuotoms vietovėms, kuriose yra daugiau nei 2000 gyventojų.

 

Kaip rasti vietos dar vienam kibirėliui?

Alytus šį kelią pramynė jau beveik prieš penkerius metus, kai pirmasis Lietuvoje pradėjo rūšiuoti maisto atliekas. Šių atliekų surinkimo paslaugą tuomet teikusios bendrovės „Ekonovus“ Alytaus padalinio vadovė Gintarė Pocevičiūtė šypsosi, prisiminusi pradžią – kiek pasipriešinimo ir įvairiausių gyventojų įžvalgų tada teko išgirsti, bet pokyčiui įvykti užteko maždaug pusmečio.

Atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės atstovė sako, kad permainoms reikia laiko ir kantrybės. Natūralu, kad naujas rūšiavimo etapas tikrai kelia klausimų ar bent smulkių problemų – kur rasti vietos dar vienam kibirui ar konteineriui, ar tikrai reikia papildomai rūšiuoti, jei jau individualiai kompostuoji atliekas, ir pan., tačiau klausimai išsisprendžia pradėjus.

Praktika paneigė ir vieną didžiausių baubų – kad maisto atliekų konteineriai taps blogo kvapo ir nepageidaujamų gyvių „viešbučiu“. „Kvapus skleidžia ir neišrūšiuotos atliekos, gal net stipresnius, – komentuoja atliekas ir aplinką tvarkančios įmonės atstovė. – Žinoma, jas tvarkant svarbu tinkamai valyti konteinerines talpas, nustatyti optimalų atliekų išrūšiavimo dažnį, bet iš esmės šis rūšiavimas nesukelia didesnių iššūkių nei bet kuris kitas.“

 

Atliekos virsta energija

„Dažnai gyventojai sako, kad neturi, ką rūšiuoti, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad maisto atliekos yra ne tik nebetinkamas vartoti maistas, bet ir bulvių ar morkų lupenos, o į kompostą tikrai negali keliauti žuvies ar mėsos atliekos“, – prisimena G. Pocevičiūtė.

Pastebimai padidėjusį išrūšiuotų maisto atliekų kiekį „Ekonovus“ fiksavo jau po pusmečio. Šiek tiek vėliau prie rūšiuojančiųjų prisijungusiuose Prienuose ir Birštone tokio efekto nebuvo, bet čia, kaip pažymi G. Pocevičiūtė, reikšmės turi ir kitokia buitis – šiuose mažesniuose miestuose yra daugiau gyvenančiųjų ūkiškai, netgi laikančių gyvulius, tad maisto atliekos nukeliauja kitiems tikslams. Sodus prie individualių namų turintys alytiškiai žaliąsias atliekas neretai irgi kompostuoja patys.

„Svarbiausia, kad ledai šioje temoje net ne pralaužti, o ištirpinti. Ir gyventojai gali didžiuotis, kad jų tinkamai išrūšiuotos atliekos virsta energija“, – sako „Ekonovus“ atstovė.

Atsakymus į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus apie maisto atliekų rūšiavimą skaitykite čia:

 

Kodėl reikia atskirti maisto atliekas?

Maisto ir virtuvės atliekas metant į mišrių komunalinių atliekų konteinerius jos dažnai užteršia tuose pačiuose konteineriuose esančias antrines žaliavas, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais tai padaryti net neįmanoma.

Iš kitos pusės – mišrių atliekų konteineriuose esančios smulkios plastiko, stiklo dalelės užteršia biologines atliekas, todėl jas apdorojus gauta  medžiaga (techninis kompostas ar raugas) tinka tik sąvartynų perdengimo sluoksniams formuoti. Biologines atliekas rūšiuojant iš karto, jos daug švaresnės, tad gautą kompostą ar raugą galima panaudoti tręšimui. 

 

Kur rasti tikslią informaciją apie mano savivaldybėje veikiančią maisto atliekų surinkimo sistemą?

Visą tikslią informaciją apie maisto atliekų rūšiavimą ir konkrečioje savivaldybėje rasite savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų interneto svetainėse.

 

Kokios maisto atliekos turi būti rūšiuojamos?  

Rūšiuojamos turi būti augalinės kilmės maisto atliekos kartu su virtuvės atliekomis (tai – lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai).

Kol kas dar ne visos savivaldybės priima gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvų atliekas, jų kaulus, vėžiagyvių kiautus, pieno produktų atliekas), kadangi jų apdorojimui pritaikyti ne visi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai. Išsamesnę informaciją apie tokių atliekų rūšiavimą konkrečioje savivaldybėje rasite savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų interneto svetainėse.

 

Kam naudojamos išrūšuotos maisto atliekos?

Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos patenka į mechaninio ir mechanino–biologinio apdorojimo įrenginius. Dalyje naujų įrenginių iš maisto ir virtuvės atliekų išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas, arba maisto atliekos iš karto kompostuojamos.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 350 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,