Mano Gargždai



Įtraukiojo ugdymo patirtis Klaipėdos rajone – gerasis pavyzdys visai Lietuvai

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų įtrauktis į bendrąsias ugdymo mokyklas – nebe vizija, o gana sparčiai į priekį judantis procesas. Klaipėdos rajono mokyklose daugėja pagalbos mokiniui specialistų, mokytojų padėjėjų, pritaikoma aplinka. Apie tai, kaip ugdymo įstaigos pasiruošusios integracijai, koks mokytojo ir mokytojo padėjėjo vaidmuo ugdant specialiųjų poreikių turinčius mokinius ir su kokiais iššūkiais susiduria vaikus su negalia auginantys tėvai, diskutuota Doviluose vykusiame forume „Mes labai skirtingi, bet visi reikalingi“.

 

Įtraukiojo ugdymo lyderiai – Dovilų pagrindinė mokykla

Puikus įtraukiojo ugdymo pavyzdys Klaipėdos rajone – Dovilų pagrindinė mokykla, kur drauge su bendraamžiais mokosi autizmo spektro sutrikimų ir kitokių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Ši ugdymo įstaiga kaip geras ir sėkmingas įtraukiojo ugdymo pavyzdys žinoma jau ne tik Lietuvoje. Dovilų mokyklos vardas skamba dar plačiau – visame Europos regione.

Tačiau čia dirbantys pedagogai sako, kad įtraukiajam ugdymui iki galo jie nėra pasiruošę, nes kiekvieną kartą į mokyklą atėjus naujam vaikui, visa švietimo bendruomenė mokosi iš naujo ir stengiasi surasti geriausius būdus, kaip padėti ir į ugdymo procesą kuo sėkmingiau individualiai integruoti kiekvieną vaiką.

„Tėvai mumis pasitiki, todėl ir mes stengiamės padaryti viską, kas įmanoma, ir dar daugiau“, – sako pedagogai.

Tokiam požiūriui pritaria ir forume dalyvavęs Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, buvęs Jungtinių Tautų Žmonių su negalia teisių komiteto narys, vicepirmininkas ir žmogaus teisių ekspertas. Profesorius atviras: specialiųjų poreikių turintys vaikai negali būti vertinami kaip mažiau svarbūs visuomenės nariai, ir visiems besimokinantiems turi būti suteiktas lygiavertis mokymas.

 

Daugėja pagalbos mokiniui specialistų

Klaipėdos rajonas įtraukties procesams pradėjo ruoštis dar 2022 metais, kai Taryba patvirtino įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo 2023–2025 metų priemonių planą. Jame  numatyta ne viena priemonė, palengvinanti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų adaptaciją.

Vaikai, turintys judėjimo, klausos, kalbos ar psichosocialinę negalią, turintys autizmo spektro sutrikimų, Klaipėdos rajone nesusiduria su švietimo prieinamumo problema. Dalis vaikų jau mokosi bendrojo ugdymo klasėse, dalis – specialiose lavinamosiose klasėse. Priekulėje sėkmingai su vaikais dirba ir Ievos Simonaitytės gimnazijos specialiojo ugdymo skyriaus pedagogai.

„Įtraukties procesas neturi nei pabaigos, nei pradžios – švietimo įstaigos nenutrūkstamai turi stengtis kurti tinkamas sąlygas įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, o geriausi rezultatai ateina su praktika ir realia patirtimi. Visose mūsų bendrojo ugdymo mokyklose jau mokosi specialiųjų poreikių turintys vaikai, tad ir pedagogai gali dalintis patirtimi, ieškodami geriausių sprendimų. Stipriname mokyklas ir jų komandas, nes akivaizdu, kad siekiant kuo geresnio rezultato, kryptingai ir bendradarbiaudami vieni su kitais turi dirbti visas būrys specialistų. Didelį darbą atliko ir mūsų darbuotojai – Švietimo ir sporto skyriaus specialistai, kurie ne tik rengė įtraukiojo ugdymo priemonių planą, bet ir prisideda prie jo įgyvendinimo“, – sako vicemerė Violeta Riaukienė.

Švietimo pagalba Klaipėdos rajone teikiama visose ugdymo įstaigose. Mokyklose, darželiuose įsteigti daugiau 168 mokytojų padėjėjų, beveik 100 logopedų, specialiųjų ir socialinių pedagogų, psichologų etatų. Ir tai – daugiau nei pernai.

Pernai pavasarį darbą pradėjo ir mobili Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos komanda. Psichologė, logopedė, socialinė ir specialioji pedagogės mokinių vertinimus atlieka vaikams įprastoje aplinkoje – darželio grupėje, klasėje ar namuose. Specialistai gali stebėti, kaip vaikas reaguoja į jį kasdien supančius žmones, su kokiais iššūkiais susiduria kasdienėje aplinkoje, kaip ugdymo įstaiga yra pasiruošusi padėti vaikui.

Komandos darbas nesibaigia vien vaiko raidos ir įvairių įgūdžių vertinimu. Svarbiausias – komandinis visų vaiką supančių žmonių darbas, nes tik nuo jo priklauso, kaip vaikui seksis toliau. Vaiko tėvams, su juo dirbantiems mokytojams, kitiems švietimo pagalbos specialistams pateikiamos rekomendacijos, kokias specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones naudoti, parengiamas individualus pagalbos vaikui planas, o jame numatomos užduotys ir tikslai, kurių turi siekti visos vaikui padėti suinteresuotos pusės.

 

Pritaikoma aplinka

Siekiant palaikyti gerą vaikų psichologinę savijautą, ugdymo įstaigose įrengiami sensoriniai–nusiraminimo kambariai. Rūpinamasi ir fiziniu mokyklų pritaikymu – dviejose rajono ugdymo įstaigose – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje ir „Minijos“ progimnazijoje, jau įrengti liftai, kurie reikalingi vaikams su judėjimo negalia. Dar vienas liftas šiemet atsiras ir Gargždų „Kranto“ progimnazijoje, kitąmet – ir Dovilų pagrindinėje mokykloje.

„Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracija į bendrojo ugdymo mokyklas naudinga ne tik pačiam vaikui. Integracija turi didžiulę reikšmę visai visuomenei, nes tai ugdo empatiją, toleranciją. Ne veltui vis dažniau kalbama ir apie emocinį intelektą – itin svarbų sėkmingo žmogaus bruožą. Kartu su specialiųjų poreikių vaiku darželį, mokyklą lankę vaikai ir vėliau natūraliai priims visus žmones, bus atviresni“, – įsitikinusi V. Riaukienė.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 121 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,