Mano Gargždai



Prieš pirkdami naują augalą įsitikinkite, ar jis ne invazinis, atsisakykite apskritalapio smaugiko

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Aplinkos ministerijos nuotr. Aplinkos ministerijos nuotr.

Atėjus pavasario sezonui gėlininkai, sodininkai, aplinką tvarkantys gyventojai ieško naujų įdomių augalų, kuriais šiais metais galėtų dekoruoti savo želdynus. Informacijos apie juos dažnai randa internete, kur rūšių pasirinkimas labai didelis.

 

Aplinkos ministerija ragina žmones būti atsargiais ir įsitikinti, kad augalai, kuriuos augina, parduoda ar ketina įsigyti nėra invaziniai. Taip pat, ar tai ne invaziniai augalai, kurių naudojimo apribojimai atidėti tam tikram laikotarpiui.

Vienas iš tokių augalų, kurio auginimas Europos Sąjungoje bus ribojamas nuo 2027 m. rugpjūčio – apskritalapis smaugikas (Celastrus orbiculatus). Aplinkosaugininkai jau dabar kviečia prekybininkus atsisakyti jį auginti ir juo prekiauti, o pirkėjus įspėja šio augalo nepirkti, nesodinti ir neplatinti ar sunaikinti pasodintus.

Tai iš Rytų Azijos kilęs vijoklinis augalas, kurį galima atpažinti iš apvalių, kiaušinio formos lapų, rudenį tampančių ryškiai geltonais, smulkių balkšvų, žalsvų žiedynų, išilgai išsidėsčiusių per visą stiebą, vasarą subrendusių raudonai oranžinių uogų.

Apskritalapis smaugikas labai greitai plinta. Ne tik sukuria sąžalynus ir nustelbia vietinę augmeniją, tačiau gali pakenkti ir medžiams, krūmams, kuriais naudojasi kaip atramomis. Medis ar krūmas suspaudžiamas, jo vandens indai nebegali tinkamai funkcionuoti, todėl ilgainiui nudžiūva. Taip pat šio invazinio augalo šakos apsunkina medžių, krūmų kamienus, todėl jie lengviau lūžta nuo stipresnio vėjo ar sniego. Paukščius traukia spalvingos apskritalapio smaugiko uogos ir jie išnešioja sėklas, skatindami jo invaziją į naujas teritorijas.

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad žemės savininkai ir naudotojai aptikę apskritalapį smaugiką jiems priklausančioje arba jų valdomoje teritorijoje, gali naikinti jį patys, jokių leidimų nereikia. Apskritalapius smaugikus geriausia iškirsti, o šaknyną iškasti.

Invazinės rūšys kelia grėsmę mūsų lietuviškoms natūralioms ekosistemoms ir rūšims: nustelbia vietinius augalus, užima jų augimvietes, jas keičia ir mažina natūralią vietinės floros įvairovę. Invaziniai augalai, atvežti iš kitų kraštų, neretai sudomina savo išskirtine išvaizda. Pasitaiko atvejų, kai asmenys, prekiaujantys augalais, norėdami patenkinti augančią paklausą, neatsakingai platina šias rūšis.

Augalai, kuriuos draudžiama naudoti be leidimo, įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą bei į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą (Europos Sąjungos sąrašas). Tai lengva patikrinti, pasinaudojus Biologinės įvairovės informacinės platformos (BĮIP) Invazinių rūšių informacine sistema INVA, kurioje galima rasti visas invazines rūšis, jų aprašymus, nuotraukas, paplitimo žemėlapius Lietuvoje ir kitą naudingą informaciją.

Pastebėjus invazines rūšis, apie jas reikėtų pranešti, užpildant stebėjimo anketą BĮIP Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA, o pastebėjus  aplinkosauginius pažeidimus, susijusius su invazinių rūšių naudojimu, galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112. 

Administracinių nusižengimų kodekse už invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, dauginimą, mainymą, įvežimą į Lietuvą, išvežimą iš jos, vežimą per Lietuvos teritoriją ar kitokį naudojimą pažeidžiant tvarką fiziniams asmenims gresia piniginė bauda nuo 200 iki 400 eurų, o juridiniams asmenims nuo 300 iki 600 eurų. Už prekybą invazinėmis rūšimis, tyčinį jų paleidimą į aplinką ar tyčinę introdukciją pažeidžiant tvarką fiziniams asmenims numatyta piniginė bauda nuo 300 iki 500 eurų, juridiniams asmenims nuo 800 iki 1500 eurų.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 147 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,