„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena gaminantiems vartotojams, kad š. m. kovo 31 dieną baigiasi sukaupto, bet nepanaudoto, elektros energijos kiekio apskaitos periodas. Vartotojams už nepanaudotas kilovatvalandes (kWh) bus mokamos kompensacijos. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad kompensacijas reikia mokėti kas dvejus metus. Anksčiau jos buvo mokamos kasmet.

„Nepanaudotas kilovatvalandes nurašys ESO, kaip tai numato atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Dėl kompensacijų mokėjimo gaminantys vartotojai turėtų kreiptis į nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, su kuriais yra pasirašę sutartis. Būtent jose yra numatyta kompensacijų tvarka ir jų mokėjimo sąlygos“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.   

Vartotojams, esantiems garantiniame tiekime, už sukauptą, bet nepanaudotą elektros energijos kiekį, kompensacijas išmokės ESO. Kompensacija bus skaičiuojama už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 proc. viso per apskaitos periodą sukaupto ir į tinklus patiekto kiekio. Skaičiavimai atliekami vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta tvarka ir elektros energijos kaina.  

„Noriu akcentuoti, kad garantiniame tiekime esantiems gaminantiems vartotojams kompensacijos skaičiuojamos tik už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo sukauptas, bet nepanaudotas esant garantiniame tiekime“, – sako ESO atstovė. 

Anot R. Juodkienės, ESO garantinio tiekimo klientus jau informavo apie kovo pabaigoje vyksiantį nepanaudotų kWh nurašymą ir supažindino su kompensacijos mechanizmu. Žinutę apie besibaigiantį sukaupto elektros energijos kiekio apskaitos periodą vartotojai taip pat gali rasti ir ESO savitarnos skiltyje „Suvartojimo istorija“. 

Kompensuojamus sukauptos elektros energijos kiekius ir sumas vartotojai matys balandžio mėnesio sąskaitoje, kuri gegužę bus suformuojama per 1–3 darbo dienas. 

Poreikių analizė – būtina

ESO ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarstantys, kokio galingumo saulės elektrinę reiktų įsirengti, pirmiausia turėtų išanalizuoti savo poreikius. Tiksliai apskaičiavus paklausą, energiją galima naudoti vidaus tinkle, neatiduodant jos į tinklą. Norint išvengti sukauptos elektros pertekliaus, R. Juodkienė gamintiems vartotojams turi kelis patarimus. 

„Šiuo metu Lietuvoje jau įdiegta daugiau nei 800 tūkst. išmaniųjų skaitiklių. Klientai, turintys išmaniuosius apskaitos įrenginius, gali analizuoti suvartojamos elektros energijos kiekius ir ne tik koreguoti savo įpročius siekdami sutaupyti, tačiau tuo pačiu ir analizuoti duomenis. Pastarieji tiksliai parodo, kuriuo paros metu ir koks kiekis energijos suvartojamas. Remiantis šiais duomenimis, kartu su specialistais, galima paskaičiuoti savo poreikius ir į juos atsižvelgti sprendžiant, kokio galingumo saulės elektrinės reikia“, – sako R. Juodkienė.  

Ji atkreipia dėmesį, kad gaminančio vartotojo modelio esmė yra pagaminamos energijos suvartojimas vidaus tinkle savo poreikiams neatiduodant jos į tinklą. 

„Net 95 proc. gaminančių vartotojų prie tinklo pajungiami nemokamai, bet atskiruose tinklo ruožuose pralaidumai išnaudoti ir norit prijungti savo elektrinę prie tinklo, reikia atlikti tinklo rekonstrukciją. Tokiu atveju klientams reikia padengti 50 proc. tinklo rekonstrukcijos kaštų, kaip kad numato įstatymas. Pagaminamos elektros energijos suvartojimas neatiduodant jos į tinklą, šį procesą gali smarkiai atpiginti“, – teigia ESO atstovė. 

Patarimai, ketinantiems įsirengti saulės elektrinę:

• Prieš planuojant įsirengti saulės elektrinę, patariame pirmiausia pasikonsultuoti su specialistais. Jie patars, kurioje stogo vietoje ir kokiu kampu sumontuoti elektrinę. Geriausias saulės elektrinės veikimo efektyvumas bus pasiektas, jeigu stogas orientuotas į pietus ar pietryčius ir turi tinkamą kampą, kad ant saulės elektrinės kristų kuo mažiau šešėlio. Pavyzdžiui, jeigu saulės elektrinė yra orientuota į pietus, o jos moduliai pakreipti 30-40 laipsnių kampu, per metus 1 kW  elektrinė turėtų sugeneruoti apie 950-1050 kWh. Pasirinkus netinkamą kampą, pagaminamos elektros kiekis bus kur kas mažesnis.  
• Profesionalus stogo dydžio ir būklės įvertinimas. Stogo techninė būklė turi būti nepriekaištinga. Dar vienas svarbus faktorius – stogo dydis. Suprantama, kad ant didelio namo stogo galima sumontuoti daugiau saulės modulių, tačiau galiausiai tik specialistai gali įvertinti, ar stogo konstrukcija, kryptis ir galimas montavimo kampas apskritai tinkamas saulės elektrinei.  
• Iš anksto patartina pasidomėti ir elektrinės technine priežiūra. Apgalvoti, kas kiek laiko reiks valyti modulius ir kas tą darys. Norint, kad elektrinė veiktų efektyviai, nuo modulių reikia periodiškai valyti dulkes, nešvarumus.
• Reikia įsivertinti, kad papildomų kaštų pareikalaus ir techninė elektrinės diagnostika: modulių veikimo kontrolė, inverterių stebėjimas, kitų svarbių komponentų diagnostika.  
• Būtina periodiškai keisti arba atnaujinti sistemos komponentus, kurie laikui bėgant pažeidžiami arba tiesiog pasensta (pavyzdžiui, inverteriai).  
• Elektrinė maksimaliai efektyviu režimu veiks reguliariai tikrinant sistemos veiklą ir analizuojant duomenis.