Mano Gargždai



Baronų Renių vardo įamžinimui – idėja įrengti skverą Gargždų miesto parke

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Mano Gargždai nuotr. Mano Gargždai nuotr.

Šią savaitę Gargždų krašto muziejuje įvyko susitikimas, kurio metu diskutuota apie XIX a. didžiulį indėlį į miesto kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą įnešusių baronų Renių įamžinimą. Tikėtina, kad jau visai greitai Gargždų miesto parkas pasikeis neatpažįstamai.

 

Didžiausia tragedija – dvaro sunaikinimas

Antradienį muziejaus darbuotojai, istorikai, Savivaldybės bei bendruomenės atstovai aktyviai diskutavo ir siūlė idėjas baronų Renių atminimo įamžinimui. Pagrindinė jų – skvero įrengimas Gargždų parko teritorijoje. Renginio metu Gargždų krašto muziejaus kultūrinių projektų vadybininkė Regina Šiurytė–Šimulienė pabrėžė, jog įamžinimui baronai Renės pasirinkti neatsitiktinai. Anot jos, XIX a. Gargždų dvarą valdę baronai Feliksas ir Eugenijus Renės paliko labai reikšmingą pėdsaką miesto istorijoje.

„Tai buvo neeiliniai dvarininkai. Jų įtaka buvo reikšminga visam miestelio vystymuisi. Tai buvo Gargždų dvaro klestėjimo laikotarpis – pavyzdingai tvarkytas angliško (peizažo) stiliaus parkas tapo vienu gražiausiu Žemaitijoje, pastatytas dvaro reprezentacinis pastatas, nauji ūkinės paskirties pastatai. Dvarininkai Renės buvo išsilavinę, sukaupę įspūdingo dydžio asmeninę biblioteką, dvaro pastatuose įrengę muziejų. Ir nors paprastiems gyventojams biblioteka ir muziejus nebuvo laisvai prieinami, kultūros buvimas miestelio gyvenime vis tiek buvo juntamas“, – pasakojo R. Šiurytė–Šimulienė.

Anot muziejaus darbuotojų, visgi didžiausia tragedija įvyko XX a. pirmoje pusėje, kuomet dvaro pastatai buvo sunaikinti, dvarvietė išdalinta sklypais, o parkas neatpažįstamai pakeistas. Dabar tik archeologinių tyrimų dėka apie dvaro buvimą byloja vos vienas kitas parko teritorijoje išlikęs pastatų grindinių ar tvoros fragmentas, keletas to meto archeologinių radinių.

 

Įamžinimui – skveras su želdiniais ir fontanu

„Gargždų miesto parkas – tai vienintelė ir tinkamiausia vieta baronų Renių vardo įamžinimui. Tad viena iš idėjų – teritorijoje šalia Gargždų krašto muziejaus, kur stovi apleistas šulinys, įrengti skverą. Manome, kad šis šulinys yra sietinas su dvaro laikais ir, greičiausiai, toje vietoje buvusiomis arklių girdyklomis. Nes, kaip jau žinome, dabartinis „Lijo“ pastatas anuomet buvo žirgų laikymo vieta“, – renginio metu idėją pristatinėjo R. Šiurytė–Šimulienė.

 

Pasak pranešėjos, šioje vietoje yra atkastas ir buvusio dvaro tvoros fragmentas, kurį būtų galima įkomponuoti formuojant skverą bei tokiu būdu visuomenei atverti tai, kas liko autentiško iš dvarvietės gyvavimo laikotarpio.

 

Dar viena iš idėjų – stilizuotų vartų įrengimas.

„Kaip žinome iš rašytinių šaltinių, dvarvietėje vartai tikrai egzistavo. Todėl simboliškai galėtume jais atverti įėjimą į skverą. Taip pat manome, kad vartai ar arką būtų puiki galimybė panaudoti baronų įamžinimui Renių herbą, kas taip pat taptu puiki nuorodą ir ženklas apie čia kadaise klestėjusį dvarą“, – teigė muziejaus darbuotoja.

Taip pat siūlyta, kad skvere galėtų veikti nedidelis fontanas ar būtų pastatyta skulptūrinė kompozicija. O vienu iš pagrindinių ir gražiausių akcentų, formuojant skverą, taptų sutvarkyti ir išpuoselėti želdynai.

„Panašių skverų analogų randame ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Manome, kad ir šis skveras labai natūraliai įsilietų į dabartinę parko teritoriją“, – teigė R. Šiurytė–Šimulienė.

 

Mintis – pastatų grindinių atvėrimas

Renginio metu ne ką mažiau įdomių pasakojimų apie buvusią dvarvietę pristatė istorikas Marius Mockus, kuris dar 2016 metais su kolegomis parko teritorijoje atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Tyrinėjimų metu buvo atidengti Gargždų dvaro trijų ūkinės paskirties pastatų pamatų fragmentai. Anot istoriko, dvaras turėjo ir sodininko namelį bei ilgą stiklinį šiltnamį, kuriame buvo dauginami ir saugomi tropiniai augalai. Apie tai byloja ir rasti vazonai, į kuriuos šiltojo sezono metu buvo persodinami augalai ir išnešami į parką. Taip pat archeologinių tyrimų metu rasti ir kiti keramikiniai radiniai, pavyzdžiui, keramikinės keptuvės kojelė, rasta ir stiklinių butelių duženų ir metalinių dirbinių.

„Pavyko atkasti pastatų grindis. Dviejų buvo grįstos raudonomis plytomis, o vieno – medinės“, – pristatymo metu teigė M. Mockus, radiniu sudominęs ne vieną renginio dalyvį.

Susirinkusieji pritarė minčiai, jog būtų galima diskutuoti ir apie vieno iš dvarvietės pastatų grindinio atvėrimą visuomenei kaip liudijimą apie čia kadaise gyvavusį dvarą.

 

Įtrauks rajono gyventojus

Susitikimo metu buvo kalbėta ir apie Gargždų miesto parko pavadinimą. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėjos Sonatos Šmatauskienės, jau ne vienerius metus diskutuojama apie galimybę parkui suteikti baronų Renių vardą.

„Dėl parko pavadinimo jau buvo sukviesta komisija, daug diskutavome su vietiniais politikais bei istorikais. Šiuo metu parkas oficialiai įregistruoto pavadinimo neturi ir tik gyventojų yra vadinamas Gargždų miesto parku. Tam, kad vardas būtų suteiktas, reikia praeiti nemažai procedūrų – atlikti visuomenės apklausą, Savivaldybės tarybos vardu pateikti prašymą Vyriausybei“, – kalbėjo specialistė.

Renginio metu vieningai pritarta, kad tiek dėl parko pavadinimo, tiek dėl skvero idėjos įgyvendinimo būtina diskusijai aktyviai įtraukti Klaipėdos rajono gyventojus.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 161 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,