Mano Gargždai



Dažno vairuotojo klaida – brangiai kainuoja ir gali grėsti rimtais nemalonumais

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Pasitaiko sukčiavimo atvejų pildant eismo įvykio deklaraciją. Delfi nuotr. Pasitaiko sukčiavimo atvejų pildant eismo įvykio deklaraciją. Delfi nuotr.

Eismo įvykio deklaracijų klastojimas nėra itin dažnas reiškinys, bet tokių atvejų pasitaiko. LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojo Eligijaus Oršausko teigimu, dažniausiai klastojamas tikslus eismo įvykio laikas. Tačiau neteisingi gali būti įrašyti ir kiti duomenys. Ką būtina žinoti nukentėjusiajam, ar visais atvejais jam bus atlyginta žala ir dėl ko jis pats gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn?

 

Neįrašė automobilio valstybinio numerio

Istorija, kaip pačiam teko susidurti su situacija, kai nutikus eismo įvykiui jo kaltininkas eismo įvykio deklaracijoje nenurodė transporto priemonės valstybinio numerio, su portalu „Delfi“ pasidalijo skaitytojas Kęstutis.

Vyras pasakojo, kad pateko į eismo įvykį sostinėje, kurio kaltininku tapo vilkiką vairavęs užsienio šalies pilietis.

„Eismo įvykis visada sukelia daug streso. Kartais gali ir neįsivaizduoti, kaip į viską reaguotum, kol su tokia situacija nesusiduri. Įvykus avarijai, kurios kaltininkas buvo vilkiko vairuotojas, tikrai ištiko šokas. O dar išlipęs iš automobilio sulaukiau didžiulio puolimo. Situacijai aprimus, pildėme įvykio deklaraciją. Atrodė, kad viskas buvo užpildyta ir sužiūrėta, bet paskui paaiškėjo, kad vilkiko vairuotojas neįrašė savo transporto priemonės valstybinio numerio.

Jis vairavo tarnybinį automobilį, buvau pasižymėjęs įmonės pavadinimą. Po eismo įvykio kreipiausi į savo draudimo bendrovę, ji per įmonę surado asmenį, išsiaiškino, kokią transporto priemonę tądien tas asmuo vairavo. Viskas buvo sutvarkyta, man žala atlyginta.

Galima stebėtis, kaip nesužiūri tokių svarbių dalykų deklaracijoje, bet pats patyriau – kai ištinka šokas, gali nutikti visaip, nors atrodė, kad viskas supildyta“, – kalbėjo pašnekovas.

Eismo įvykio deklaracija. DELFI nuotr.

 

Dažniausiai klastojamas eismo įvykio laikas

Atsispirdamas nuo šios istorijos ir tų, kurios pasitaiko, Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas E. Oršauskas sakė, kad eismo įvykio deklaracijos klastojimo atvejų yra įvairių. Neteisingai nurodomi ir asmens duomenys, ir transporto priemonės valstybinis numeris, ir draudimo bendrovės duomenys, tačiau dažniausiai, pasak pašnekovo, klastojamas tikslus eismo įvykio laikas:

„Tipinis duomenų klastojimo atvejis – kai abu dalyviai, pildydami eismo įvykio deklaraciją, nurodo ne tikslų laiką, kada įvyko eismo įvykis, o vėlesnį. Kodėl taip daroma? Tai susiję su tuo, kad eismo įvykio kaltininkas, įvykus eismo įvykiui, pasitikrinęs pamato, kad neturi transporto priemonės draudimo liudijimo.

Tada bando tartis su nukentėjusiu asmeniu, kad jis, kaltininkas, apsidraus ir jie tiesiog įrašys vėlesnį laiką į eismo įvykio deklaraciją, kai draudimo apsauga jau bus įsigaliojusi tam eismo įvykiui. Ir žalą, kurią padarė kaltininkas, nukentėjusiajam jau atlygintų draudimo bendrovė.

Šioje vietoje yra kaltininko interesas būti apsidraudusiam, todėl jis galbūt įkalba nukentėjusįjį, gal jie susitaria ir nukentėjęs asmuo sutinka klastoti laiką.“

Eismo įvykio deklaracija. DELFI / Tado Markevičiaus nuotr.

 

Tačiau, E. Oršausko teigimu, tokie įvykiai yra gana gerai išaiškinami, nes draudikas, į kurį eismo įvykio kaltininkas kreipėsi dėl žalos atlyginimo po to, kai buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, vis tiek pradeda analizuoti įvykusią situaciją:

„Išduotas draudimo dokumentas fiksuojamas minučių tikslumu. Ir visada sukelia įtarimą, jei eismo įvykio laikas yra labai panašus. Pradedami vertinti ir liudininkų parodymai, būna, žmonės į Bendrąjį pagalbos centrą paskambina, nuotraukų padaro. Papildomai apklausiamas ne tik kaltininkas, bet ir nukentėjęs asmuo. Visi šie dalykai padeda įvertinti, kada įvyko eismo įvykis. Dažniausiai nustatoma, kad laikas buvo suklastotas, nes ir pats nukentėjusysis, neturėdamas intereso meluoti, tą laiką patikslina, o draudimo bendrovė, į kurią dėl žalos atlyginimo kreipėsi nukentėjęs asmuo, atsisako ją atlyginti.“

 

Jeigu įvykis tikrai buvo, žala bus atlyginta

Kalbėdamas apie klastojamas eismo įvykio deklaracijas, E. Oršauskas neslėpė nuostabos, kodėl nukentėjęs asmuo pasiryžta dalyvauti tokioje neteisėtoje veikoje. Ir paaiškino, kad bet kuriuo atveju, jei eismo įvykis iš tiesų įvyko, o nėra fiktyvus, nukentėjusiam asmeniui žala bus atlyginta. Todėl, pašnekovo teigimu, reikėtų vengti tartis su kaltininku ir klastoti deklaracijos duomenis:

„Nukentėjusiam asmeniui niekada nereikia tartis su eismo įvykio kaltininku dėl kokių nors duomenų klastojimo, nes jam žalos atlyginimas vis tiek yra užtikrintas, jeigu pats eismo įvykis tikrai yra įvykęs. Jeigu kaltininkas įvykus eismo įvykiui ir bus neapsidraudęs, nukentėjusiam asmeniui žala vis tiek bus atlyginta. Tik ji bus atlyginta ne kaltininko draudimo bendrovės, nes jos nėra, o Transporto priemonių draudikų biuro vardu.

Kitas dalykas, sutikdamas su kaltininko siūlymais nurodyti netikslų laiką, nukentėjęs asmuo turi ilgiau laukti žalos atlyginimo. Nes pirmiausia žalą administruoja draudikas: vertina situaciją, atlieka tyrimą, apklausia dalyvius, procesas prailgsta. Paskui žala yra performinama biuro vardu ir tik tada atlyginama nukentėjusiam asmeniui. Taigi iš nukentėjusiojo pusės toks veiksmas yra visiškai beprasmis.

Čia grynai yra kaltininko interesas, nes, jeigu jis nedraustas, atlyginus žalą nukentėjusiam asmeniui, biuras kaltininko pareikalaus kompensuoti atlikto mokėjimo patirtas išlaidas. Kaltininko laukia finansinė našta, todėl jis ir stengiasi pažymėti vėlesnį įvykio laiką.“

 

Būtina įsitikinti, kad surašyti duomenys – teisingi

E. Oršauskas, kalbėdamas apie kitus eismo įvykio deklaracijos klastojimo atvejus, antroje vietoje išskyrė neteisingai įrašomą transporto priemonės valstybinį numerį: „Tai gali klaidinti identifikuojant transporto priemonę, kai draudikas ar Transporto priemonių draudikų biuras administruoja žalą.“

Ir pridūrė, kad pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio kaltininkas nurodo ir neteisingus savo tapatybės duomenis arba neįrašo draudimo bendrovės duomenų.

„Pasitaiko atvejų, kai kaltininkai įrašo netikrus, neegzistuojančius vardus ir pavardes tam, kad paslėptų faktą, jog būtent jie vairavo transporto priemonę. Čia labiau būdinga tiems, kurie yra neapsidraudę, nes jiems gresia atsakomybė dėl išlaidų kompensavimo biurui. Pavyzdžiui, kartą buvo įrašyta „Tadas Blinda“. Nežinau, ar kaltininkas susitarė su nukentėjusiuoju, ar nukentėjęs asmuo buvo tiek neatidus, kad neįsitikino tų duomenų teisingumu.

Būna atvejų, kai neužpildomi ir draudimo bendrovės duomenys, tariamai, čia savaime aišku“, – sakė E. Oršauskas.

Pašnekovas pridūrė, kad nukentėjusiam asmeniui visada svarbiausia, jog kaltininkas teisingai užpildytų savo eismo įvykio deklaracijos pusę:

„Pirmiausia, kad būtų nurodyta teisinga eismo įvykio data ir laikas. Reikėtų nepasiduoti įvykio kaltininko provokacijoms, įkalbinėjimams jį keisti. Antra – nuketėjusysis visada turėtų paprašyti kaltininko asmens dokumento, kad įsitikintų to asmens tapatybe, ir sužiūrėti, kad tie duomenys, kurie įrašyti deklaracijoje, sutaptų su asmens dokumento. Trečia – patikrinti, ar teisingai įrašytas kaltininko transporto priemonės valstybinis numeris, pagal jį sistemoje ir nustatinėjama, ar transporto priemonė drausta ar nedrausta. Taip pat turi būti nurodyti ir draudimo bendrovės duomenys.“

E. Oršauskas pritarė, kad pildant elektroninę eismo įvykio deklaraciją, laiko jau nesuklastosi, o ir daugumą duomenų, suvedus automobilio valstybinį numerį, sistema įrašo automatiškai:

„Pildant e. deklaraciją nukentėjusiajam svarbu žiūrėti, kad programėlėje būtų įvestas teisingas eismo įvykio kaltininko automobilio valstybinis numeris ir jo asmens duomenys. Suvedus valstybinį numerį, užkraunama daug kitos informacijos, kurios jau nebereikia pildyti. Jei žmonės pildo e. deklaraciją, jie tai daro čia ir dabar, įvykus eismo įvykiui. Taigi sistema pati identifikuoja eismo įvykio laiką ir čia jau nieko kitaip neparašysi.“

Kaip užpildyti skaitmeninę eismo įvykio deklaraciją. DELFI iliustr.

 

Kur kreiptis nukentėjusiajam?

Paklaustas, ką daryti nukentėjusiajam, jei kaltininkas, pildydamas eismo įvykio deklaraciją, nurodo klaidingą draudimo bendrovę arba paaiškėja, kad iš viso nėra draustas, E. Oršauskas paaiškino, kad nukentėjęs asmuo gali kreiptis ir į savo draudimo bendrovę:

„Kaip minėjau, jei eismo įvykis tikrai yra įvykęs, nepaisant to, kad kaltininko transporto priemonė yra nedrausta, žala vis tiek yra atlyginama biuro vardu. Biuro vardu žalas administruoja visos draudimo bendrovės, kurios yra biuro narės. O narės yra tos draudimo bendrovės, kurios vykdo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Lietuvoje. Bet kuri jų gali administruoti žalą biuro vardu. Taigi nukentėjęs asmuo savo nuožiūra gali pasirinkti bendrovę ir į ją kreiptis dėl žalos atlyginimo. Įprastai žmonės, jeigu nukenčia nuo nedraustų vairuotojų, kreipiasi į savo draudimo bendrovę.

Jeigu nukentėjusysis kreipiasi į kaltininko draudimo bendrovę ir ji nesutampa su jo draudimo bendrove, kadangi žalą gali administruoti bet kuri draudimo bendrovė biuro vardu, tai ta bendrovė, kuri pradėjo žalos administravimą, tiesiog performina ir tęsia žalos administravimą biuro vardu.

Aišku, oficialiai draudikas visada pasakys, kad čia ne jo kompetencijos žala ir nukentėjusį asmenį informuos, kad to draudiko vardu žala nebus atlyginama, nes vertina, kad įvykio metu kaltininkas buvo neapsidraudęs. Tada nukentėjusysis turi pildyti biuro formą, iš naujo pradedamas žalos administravimo procesas, jis vykdomas toje pačioje bendrovėje, bet tos procedūros atima laiko ir žala nukentėjusiam asmeniui atlyginama ne taip operatyviai, kaip būtų, jei, tarkime, nebūtų eismo įvykio laiko klastojimo fakto.“

 

Baudžiamoji atsakomybė gali grėsti ir nukentėjusiajam

Tokiais atvejais, kai draudimo bendrovė gauna suklastotą deklaraciją, pavyzdžiui, joje nurodytas neteisingas eismo įvykio laikas, ir nepavyksta gauti patvirtinimo iš šalių, kad įvykis yra klastotas, E. Oršausko teigimu, ji gali kreiptis į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas:

„Apskritai, jeigu mato, kad pateiktas klastotas dokumentas, draudikas visada gali kreiptis į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. O, kas svarbiausia, už tokias neteisėtas veikas baudžiamoji atsakomybė gali grėsti ir nukentėjusiajam, nes yra klastojamas eismo įvykį įrodantis dokumentas.

Atvejų būna įvairių – kai kurie išsivysto ir iki teismų. Yra buvę, kad byla nukeliavo į teismą, o eismo įvykyje nukentėjęs asmuo buvo nubaustas kaip ir kaltininkas už tai, kad klastojo dokumentus. Taip kad baudžiamoji atsakomybė gresia ir nukentėjusiam asmeniui, bet, matyt, žmonės apie tai nesusimąsto. Greičiausiai į tokius klastojimus įsitraukia dėl nežinojimo ir baimės, kad žala nebus atlyginta, jei kaltininkas yra nedraustas. Tad dar kartą pakartosiu, kad, jei pats eismo įvykis yra įvykęs, nukentėjusiajam žala bus atlyginta.“

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė patvirtino, kad, „priklausomai nuo įvykio aplinkybių ir siekiamų pasekmių, asmeniui, suklastojusiam eismo įvykio deklaraciją, gali grėsti baudžiamoji atsakomybė pagal LR Baudžiamojo kodekso 300 str. „Dokumento suklastojimas“ arba, jeigu suklastojami duomenys dokumente ir tai turi įtakos draudimo išmokos išmokėjimui ar jos dydžiui, priklausomai nuo apgaule įgytos žalos, veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal LR BK 182 str. „Sukčiavimas“.

Ir pridūrė, kad baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkas gali būti patrauktas ir eismo įvykyje nukentėjęs asmuo: „Kiekviena situacija vertinama individualiai, tačiau tiek viena, tiek kita įvykio pusė gali būti traukiama atsakomybėn, jeigu asmeniui žinoma arba turėjo būti žinoma apie dokumente nurodytas melagingas aplinkybes. Tokiais atvejais abu asmenys gali būti laikomi bendrininkais vykdant nusikalstamą veiką.

Siūlytume visuomet išsamiai susipažinti su eismo įvykio deklaracija prieš ją pasirašant, o kilus abejonių dėl nurodytų duomenų, paprašyti eismo įvykio dalyvio atitinkamų dokumentų ar duomenų.“

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 208 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,