Mano Gargždai



Lietuva nusprendė, kas šaliai atstovaus Europos Parlamente: rinkimuose sulaukta staigmenų

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Delfi.lt montažas Delfi.lt montažas

Sekmadienis buvo ypatinga diena Senajame žemyne, kai visos Europos Sąjungos (ES) gyventojai į Europos Parlamentą (EP) rinko savo šalių atstovus. Vienuolika iš 720 vietų Europos Parlamente atiteko atstovams iš Lietuvos. Iš viso Lietuvoje dėl vienuolikos mandatų varžėsi 320 politikų.

 

Vertinant visos ES rinkimų rezultatus, matyti, kad daugiausia vietų gavo proeuropietiškos partijos, tačiau daug diskusijų sukėlė tai, kad nemažai vietų gavo radikaliai dešinei priskiriamų partijų atstovai. Lietuvos rinkėjai šiuose rinkimuose taip pat pateikė staigmenų.

Šiemet EP rinkimuose Lietuvos rinkėjų valia triumfavo konservatoriai, gavę tris mandatus, dar du atiteko socialdemokratams. O štai visišką fiasko patyrė buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko vedama partija „Laisvė ir teisingumas“. Nesisekė ir Darbo partijai, kuriai, politologų vertinimu, šie rikimai parodė netgi grėsmę išnykti iš politinio žemėlapio.

 

Vieni pasyviausių rinkimų

Sekmadienį 20 val. užvėrus rinkimų apylinkių duris paaiškėjo, kad šįkart Lietuvos piliečiai balsavo itin pasyviai.

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, sekmadienį 1895-iose rinkimų apylinkėse nuo 7 val. ryto balsavo vos 20,93 proc. rinkėjų. Dar 7,41 proc. gyventojų rinkimuose balsavo iš anksto.

Per ankstesnius EP rinkimus pasyviau rinkėjai balsavo tik 2009 metais, kai savo valią išreiškė vos 564,8 tūkst., t. y. beveik 21 proc., rinkėjų.

Tiesa, nuo pat 2004 metų Lietuvoje beveik visi EP rinkimai sutapdavo su šalies Prezidento rinkimais. Išimtis kaip tik ir buvo 2009 m. ir šių metų rinkimai.

Rinkėjų pasyvumas šįkart aiškintas įvairiai: pradedant blogu oru, baigiant tuo, kad Lietuvoje žmonės tiesiog nemato daug prasmės balsuoti EP rinkimuose, laikydami juos naudingesnius išrinktiems politikams, nei rinkėjams.

Naujienų agentūros ELTA vyriausiasis redaktorius ir politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris tokį rinkėjų pasyvumą tiesioginėje „Delfi“ laidoje „Europos Parlamento rinkimai 2024“ pavadino nacionaline gėda.

 

Konservatorių triumfas

Nepaisant rinkėjų pasyvumo, suskaičiavus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kas atstovaus Lietuvai Europos Parlamente.

Sėkmingiausi šie rinkimai buvo konservatoriams. Kaip ir 2019 metais, taip ir šiemet jie iškovojo tris mandatus.

Darbus EP tęs Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė, o štai Liudas Mažylis, kuris 2019 metų EP rinkimuose buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo į EP lyderis, liko pirmasis už brūkšnio. Trečiasis mandatas šį kartą atiteko dabartiniam Lietuvos Seimo vicepirmininkui Pauliui Saudargui.

Daugiausia už TS-LKD balsavo Vilniaus miesto ir užsienio apygardoje. Čia konservatoriai surinko 30,21 proc. balsų.

Taip pat konservatoriai rinkimus laimėjo Kauno mieste ir Kauno rajone, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone, Panevėžio mieste, Neringoje bei Palangoje.

 

Socialdemokratų sąraše rokiruotės

Lietuvos socialdemokratų partija taip pat pakartojo prieš penkerius metus EP rinkimuose pasiektą rezultatą ir iškovojo du mandatus.

Kaip ir 2019 metais, taip ir dabar EP toliau dirbs socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Tačiau praėjusią kadenciją dirbusį Juozą Oleką šį kartą pakeis partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, kuris priešrinkiminiame sąraše buvo vos ketvirtoje vietoje. J. Olekas, kaip ir L. Mažylis, liko pirmas už brūkšnio, o rinkėjai jį nureitingavo iš antrosios vietos į trečią.

Socialdemokratų sąraše būta ir daugiau rokiruočių. Priešrinkiminiame sąraše trečioje vietoje buvusią Orintą Leiputę rinkėjai nureitingavo net į aštuntą vietą.

 

Lenkų rinkimų akcija laimėjo keturiose savivaldybėse

Mažiau šie rinkimai sėkmingi buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LŽVS). 2019 m. LVŽS pelnė du mandatus – tuomet į EP buvo išrinkti Bronius Ropė ir Raimondas Šarūnas Marčiulionis, savo vietą perleidęs Stasiui Jakeliūnui.

Dabar nė vieno jų europarlamente nebebus, o „valstiečiams“ šį kartą atstovaus tik buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga. Bronius Ropė liko pirmas už brūkšnio.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vienintelį mandatą vėl iškovojo politinės jėgos lyderis Waldemaras Tomaszewskis.

Lenkų rinkimų akcija laimėjo keturiose savivaldybėse: Šalčininkų rajone surinko 84,71 proc. rinkėjų balsų, Vilniaus rajone – 41,38 proc., Visagine – 22,42 proc. Trakuose – 19,39 proc.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas W. Tomaszewski balsavo Europos Parlamento rinkimuose

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas W. Tomaszewski balsavo Europos Parlamento rinkimuose

Toliau EP darbus tęs ir Petras Auštrevičius, atstovaujantis Liberalų sąjūdžiui. Šių metų rinkimų sąraše jis buvo antrasis, tačiau sulaukė pakankamai pirmumo balsų ir aplenkė partijos kolegą Eugenijų Gentvilą.

Pirmą kartą EP rinkimuose dalyvavusi Laisvės partija taip pat laimėjo vieną vietą ir darbui į Briuselį siunčia buvusį Konstitucinio Teismo (pirmininką, šios politinės jėgos keltą kandidatą į prezidentus Dainių Žalimą.

Į EP išrinktas D. Žalimas pažadėjo stoti į jį iškėlusią Laisvės partiją.

EP rinkimuose debiutavo ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – mandatą iškovojo dabartinis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, nors, dar nepaaiškėjus galutiniams rezultatams, specialioje „Delfi“ laidoje „Europos Parlamento rinkimai 2024“ ir nesiryžo prognozuoti, ar laimės šiuos rinkimus.

Dar vienas EP naujokas bus apkaltos būdu iš Seimo pašalintas Petras Gražulis. Jo vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) iškovojo vieną mandatą europarlamente.

Paaiškėjus rezultatams, P. Gražulis žurnalistams pasidžiaugė savo pergale, pavadindamas tai stebuklu.

Tiesa, paklaustas, ar nebus taip, kad atsisakys mandato, politikas suabejojo: „Nežinau, apie tai dar nespėjau pagalvoti. Aš netikėjau, kad aš gausiu mandatą. Kartais, tarp kitko, tokia mintis kyla, kodėl. O sako žmonės eina į Seimą, kad gautų gerą atlyginimą, aš jau pažadėjau 50 proc. atlyginimo žmonėms atiduoti ir tikrai tą darysiu, skelbsiu kas mėnesį kam kiek skirta, bet norisi iki galo parodyti, kad ne pinigai man svarbiausia. Pasitikėjimas svarbiausia. Ir jei būtų galimybė... Pažiūrėsiu, aš dar nesakau ne. Bet tai būtų žmonių išdavimas, tų, kurie už tave balsavo. Nežinau, klausimas rimtas.

Norėtųsi, kad dar žmonės tavimi labiau tikėtų, kad ne pinigai svarbūs. Galvoju tada, geriau padėsiu tą mandatą ir nesakykite, kad man pinigai svarbūs. Bet tada žmonės sakys balsavome, bet tu nuvylei. Tai turiu dvejonių“.

 

Ko Europos Parlamente nematysime?

Kaip minėta, į Europos Parlamentą neperrinkti L. Mažylis, J. Olekas, B. Ropė. Savo kandidatūros nebekėlė Aušra Maldeikienė ir R. Š. Mariulionis. Nebedirbs ir 2019 m. į EP išrinktas ir anuometis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Šie rinkimai Darbo partijai, nebegavusiai nė vieno mandato, buvo itin nesėkmingi.

„Skaičius visi matome, jie nedžiugina. Rinkimai yra kokie yra, o toliau reikia išsimiegoti, pasidaryti analizę ir daryti atitinkamus sprendimus“, – ELTAI teigė Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas.

O politologas Ignas Kalpokas pripažino, kad šios politinės jėgos perspektyvos – miglotos.

„Šiaip jau partijos perspektyvos neatrodo labai optimistiškos. Viena vertus, yra istorinė tendencija, kad kuomet partija yra be Uspaskicho, jai, švelniai tariant, nesiseka. Tik, ko gero, dabar nebėra šansų ir Uspaskichui grįžti“, – sakė politologas.

„Matau, turbūt, vienintelį variantą Darbo partijai iki Seimo rinkimų – spėti su kažkuo dar susijungti ir netiesiogiai išlikti politiniame žemėlapyje, nes kitaip partijos nariai, kurie turi ambicijų pakovoti dėl postų Seimo rinkimuose, išsibėgios ir žiūrės, kur dar galima gauti vietą kokiame nors kitame gyvybingesniame sąraše“, – pažymėjo I. Kalpokas.

 

Rinkimų pralaimėtojai

Rinkimai buvo nesėkmingi ne tik Darbo partijai.

Pirma už brūkšnio liko Lietuvos regionų partija. Surinkusi 5,25 proc. balsų ji atsidūrė devintoje vietoje.

Dešimtoje vietoje – Lietuvos žaliųjų partija (4,05 proc.). 11 vietoje – Nacionalinis susivienijimas su 3,79 proc.. 12 vietoje – Taikos koalicija (Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija). Ji surinko 3,51 proc. 13 vietoje – jau minėta Darbo partija su 1,66 proc. balsų. 14 vietoje – Krikščionių sąjunga (1,37 proc.). Paskutinėje vietoje yra buvusio Vilniaus miesto mero A. Zuoko vedama partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1,25 proc. balsų.

 

Didžiųjų Lietuvos miestų ir užsienio lietuvių balsai

Vilniuje, kaip minėta, rinkimus laimėjo TS-LKD, gavę 30,21 proc. nuo galiojančių biuletenių apygardoje. Antroje vietoje liko Laisvės partija – 16,32 proc. Treti – socdemai (9,15 proc.). Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – ketvirtoje vietoje (6,45 proc.). Penktoje vietoje – Liberalų sąjūdis (6,32 proc.). Šeštoje vietoje – Lietuvos žaliųjų partija (5,99 proc.). Septintoje vietoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (5,18 proc.). Aštuntoje vietoje – Nacionalinis susivienijimas (5,07 proc.).

Kaune taip pat rinkimus laimėjo TS-LKD, surinkę 28,02 proc. nuo galiojančių biuletenių apygardoje. Lietuvos socialdemokratų partija šiame mieste liko antroje vietoje – 14,32 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – trečioje vietoje (9,83 proc.). Ketvirtoje vietoje yra Laisvės partija – 7,46 proc. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – penktoje vietoje (6,58 proc.). Šeštoje vietoje yra Liberalų sąjūdis (5,91 proc.). Septintoje vietoje yra Lietuvos žaliųjų partija (5,89 proc.). Aštuntoje vietoje – Nacionalinis susivienijimas (5,27 proc.).

Klaipėdos mieste rinkimus laimėjo TS-LKD – 20,70 proc. nuo galiojančių biuletenių apygardoje. Lietuvos socialdemokratai liko antroje vietoje ir gavo 13,11 proc. balsų. Trečioje vietoje – LVŽS (10,33 proc.) ketvirtoje – Liberalų sąjūdis (8,65 proc.), penktoje vietoje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (7,08 proc.), šeštoje vietoje – Laisvės partija (6,21 proc.). septintoje vietoje – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), gavę 6,02 proc. rinkėjų balsų.

Šiaulių miete rinkimus laimėjo socialdemokratai, gavę 18,89 proc. nuo galiojančių biuletenių apygardoje. Antroje vietoje yra konservatoriai – 17,66 proc. Trečioje vietoje – LVŽS (15,87 proc.). Ketvirtoje vietoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (7,67 proc.).

Panevėžyje rinkimus laimėjo konservatoriai – 24,23 proc. nuo galiojančių biuletenių apygardoje. Socialdemokratai liko antroje vietoje – 20,48 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga liko trečioje vietoje – 10,23 proc. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra ketvirtoje vietoje (7,20 proc.).

LR diplomatinėse atstovybėse rinkimus, kaip minėta, laimėjo konservatoriai – 29,33 proc. Laisvės partija liko antroje vietoje – 20,93 proc. Treti – socdemai (10,21 proc.). Ketvirtoje vietoje yra Liberalų sąjūdis – 6,83 proc. Lietuvos žaliųjų partija yra penktoje vietoje (5,44 proc,). Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra šeštoje vietoje (4,41 proc.).

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 233 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,