Šių metų birželio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas atmetė UAB „Virginijus ir ko“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą ankstesnį Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, kuris visiškai patenkino Aplinkos apsaugos departamento ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Virginijus ir ko“ 19 890,22 Eur žalai, padarytai aplinkai, atlyginti bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

Taršos incidentas įvyko 2022 m. rugpjūčio 17 d., kai UAB „Virginijus ir ko“ priklausančioje kietųjų antrinių žaliavų rūšiavimo bazėje užsidegė plastiko atliekos, laikomos atviroje 700–1000 m² ploto teritorijoje. Gaisro metu sudegė 1,2 t netinkamai laikytų plastiko atliekų, pažeidžiant įmonei išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo sąlygas.

Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai, atlikę neplaninį patikrinimą, nustatė, kad plastiko atliekos buvo laikomos nesilaikant saugumo reikalavimų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba taip pat patvirtino, jog atliekų sandėliavimas buvo vykdomas pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. PAGD nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – savaiminis degių medžiagų (šienainio liekanų, šiaudų, tekstilės) kaitimas.

Dėl šio incidento UAB „Virginijus ir ko“ padarė 19 890,22 Eur žalą aplinkai, kuri buvo apskaičiuota remiantis Aplinkos ministro patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika.

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimą ir atmesti ieškinį, motyvuodama, kad dėl savaime kilusio gaisro deliktinė atsakomybė jai neturėtų būti taikoma, t. y. ji neturėtų atlyginti aplinkai padarytos žalos. Taip pat buvo kritikuojamas Metodikos taikymo pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Aplinkos apsaugos departamentas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos. Teismas nurodė, kad įmonė organizuodama savo darbą ir vykdydama veiklą nesilaikė išduoto TIPK leidimo sąlygų, todėl užsidegė plastiko atliekos. Pažymėta, kad žala gamtai buvo padaryta neteisėtais atsakovės veiksmais, todėl jos atlyginimas yra būtinas.

Atsakydamas į atsakovės kritiką dėl Metodikos taikymo, teismas nurodė, kad Metodikos punktai taikomi pagal faktinį sudegusių plastiko atliekų kiekį, o ne pagal tyčinių veiksmų pobūdį. Nustačius, jog sudegė 1,2 t plastiko atliekų dėl netinkamo jų sandėliavimo, buvo pritaikyti atitinkami metodikos punktai.

Apeliacinės instancijos teismas, pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadoms, nusprendė palikti sprendimą nepakeistą.

Ankstesnis straipsnis apie šią bylą – čia.