Teisėsauga skambina pavojaus varpais – Lietuvoje auga nepilnamečių, įtariamų su narkotikais susijusių nusikaltimų darymu, skaičius. Problema pasiekė tokį lygį, kad prireikė net Vyriausybės nutarimo dėl bendro reagavimo ir pagalbos algoritmo, pagal kurį veiks su kvaišalais susidūrusios šalies mokyklos.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė bandomojo narkotikų prevencijos projekto mokyklose rezultatus.

Juos įvertinus nuspręsta, kad jau artimiausioje ateityje, nustačius narkotikų vartojimo, disponavimo ar platinimo atvejus, visos šalies mokyklos veiks pagal bendrą reagavimo ir pagalbos algoritmą.

Šis algoritmas aprašytas VRM kartu su partneriais parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, kurio derinimą toliau tęs Sveikatos apsaugos ministerija.

„Inicijavome bandomąjį projektą, siekdami iš esmės padidinti saugumą šalies mokyklose.

Sustiprinome tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bendruomenės pareigūnų kompetenciją ir vaidmenį prevencijoje, išbandėme įvairias prevencines priemones, patikrinome, kaip veikia dabartinis reagavimo algoritmas. Priėjome prie išvados, kad jį būtina atnaujinti.

Nuo šiol mokyklose bus daug saugiau, kai kiekvienas, dirbantis su mokiniais, gebės pagal pateiktą aprašą atpažinti narkotikų vartojimo, platinimo ir disponavimo atvejus, tiksliai žinos, kokius veiksmus privalo atlikti ir kaip mokiniui suteikti pagalbą, taip pat ir ilguoju laikotarpiu“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė (iš kairės į dešinę) ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla patikino, kad nuo šiol su narkotikų problema susidūrusios mokyklos veiks pagal bendrą reagavimo ir pagalbos algoritmą. VRM nuotr.

Veiks kartu

Pasak ministrės, iki šiol mokyklos dažnai su narkotikų problema buvo paliktos tvarkytis vienos.

Nuo šiol, sustiprinus institucijų bendradarbiavimą, aiškiai apibrėžus atsakomybės sritis, mokykloms į pagalbą ateis Savivaldybė, policija ir kitos už prevenciją atsakingos institucijos.

Jos padės įvertinti individualią mokyklos saugumo situaciją ir sudaryti narkotikų prevencijos planą. Prireikus reaguoti ar suteikti pagalbą mokiniui, visos mokyklos veiks pagal bendrą algoritmą.

Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, kiekvienas mokyklos darbuotojas, įtaręs, pastebėjęs ar gavęs informaciją, kad mokyklos teritorijoje mokinys disponuoja psichoaktyviosiomis medžiagomis ir (ar) jas vartoja, yra apsvaigęs arba apsinuodijęs, atliks atitinkamus veiksmus pagal nurodytą eiliškumą.

Kiekvienais mokslo metais su reagavimo ir pagalbos algoritmu turės būti pasirašytinai supažindinti visi mokyklos darbuotojai.

Teigiama, jog bandomasis projektas leido išgryninti veiksmingų minkštųjų ir kietųjų prevencijos priemonių sąrašą, iš kurio mokyklos pagal savo individualią situaciją galės pasirinkti sau tinkamiausias.

Jos apima technologines priemones, tokias kaip kameros, metalo detektoriai ar tvoros, taip pat ir kitas prevencines priemones kaip specialios komunikacijos kampanijos, mokymai, anoniminių pranešimų dėžutės ir kita.

Tikimasi, jog naujoji tvarka pradės veikti dar šį rudenį.

Dalyvavo ir gargždiškiai

Bandomasis narkotikų prevencijos projektas vyko nuo praėjusiųjų metų gruodžio mėnesio.

Jis įgyvendintas septyniose pasirinktose šalies mokyklose. Tarp jų – ir Klaipėdos rajono. Likusios mokyklos yra Vilniuje ir Alytuje.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, bandomajam projektui pasirinkta ir Gargždų „Kranto“ progimnazija.

„Klaipėdos rajone ši problema tokia pati aktuali, kaip ir visoje Lietuvoje. Nedrįsčiau teigti, ar rajone yra mokykla, kurioje nebūtų galima rasti narkotikų pėdsakų.

Tačiau tai ne vien mokyklų problema. Ji egzistuoja ir už jų ribų, šeimose bei pačioje visuomenėje.

Todėl ją būti spręsti kompleksiškai“, – prieš prasidedant projektui sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

Į projektą suburta ir per 20 prevenciją šalyje vykdančių institucijų bei organizacijų.

Kartu su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD) didžiausiose miestuose apmokyti 143 bendruomenės pareigūnai, taip pat ir savivaldybių specialistai, mokyklų bendruomenių nariai bei tėvai.

Išlindo iš šešėlio

Statistika rodo, jog projekte dalyvavusiose mokyklose padaugėjo registruotų teisės pažeidimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda.

Projekto sumanytojų teigimu, tai patvirtina, kad priemonės veikia, o policija narkotikų problemai skiria atitinkamą dėmesį.

Tai ir visuomenės, mokyklos bendruomenės, tėvų įsitraukimo į prevenciją rezultatas.

Pasak A. Bilotaitės, kuo aktyviau stebime, dirbame ir reaguojame – tuo daugiau pažeidimų užfiksuojama ir tuo daugiau narkotikų vartojimo ar platinimo atvejų užkardoma.

Problema egzistuoja

„Problemą pradedame spręsti tada, kai pripažįstame, jog ji yra. Praėjusiais metais Seimas priėmė „Nacionalinę darbotvarkę“ dėl alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos ir atitinkamų veiksmų planus.

Suprantame, kad viena institucija visko nepadarys, tad bandomajame projekte sukurtas tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra pagrindas spręsti šią problemą“, – pabrėžė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė Rita Sketerskienė.

NTAKD vadovė patikino, jog yra labai svarbu, kad į šį darbą būtų įtrauktos Savivaldybės. Jau gegužės mėnesį departamentas kreipėsi į visas šalies savivaldybes, jog būtų paskirti atsakingi koordinatoriai.

Toks bendradarbiavimo tinklas jau yra sukurtas, o departamentas yra įsipareigojęs teikti savivaldybėms informaciją ir metodinę medžiagą, taip pat bendradarbiauti su kitomis valstybės institucijomis.

Nusikaltimų daugėja

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla neslepia, kad teisėsaugininkus labai neramina faktas, jog auga nepilnamečių, įtariamų su narkotikais susijusių nusikaltimų vykdymu, skaičius.

Bejausmė statistika nemeluoja – disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis tampa viena populiariausių nusikalstamų veikų Lietuvoje.

„Matome negerą tendenciją. Disponavimas narkotinėmis medžiagomis patenka į daugiausiai šalyje padaromų nusikaltimų penketuką kartu su vagystėmis, smurtu buitinėje aplinkoje ir vairavimu būnant neblaiviam“, – sakė R. Požėla.

Šiais metais policija užregistravo jau 2600 nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimu.

Pernai tuo pačiu laikotarpiu užfiksuota 2300 tokių veiklų.

Klaipėda – ne išimtis

Per praėjusius metus Klaipėdos apskrities VPK užregistruota 4816 nusikalstamų veikų.

Su narkotinėmis medžiagomis susiję nusikaltimai sudarė apie 14 procentų visų nusikaltimų.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, jog didžiausią nerimą kelia paauglių narkotikų vartojimo mastai.

„Ieškome sprendimų, galinčių padėti spręsti esamą situaciją – jau parengtos ir patvirtintos mokyklų vidaus tvarkos taisyklės, aktyviai bendraujame su švietimo įstaigų vadovais, kad neslėptų ir pripažintų problemas.

Mokinių ateitis – kur kas svarbiau nei mokyklų reputacija.

Taip pat turime minčių įvesti mokyklose nepopuliarias priemones, kurios apsaugotų nuo kvaišalų. Kartu su švietimo įstaigomis ir policijos pareigūnų pagalba siekiame sukurti fiziškai ir emociškai saugią aplinką vaikams“, – patikino A. Vaitkus.

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, Klaipėdos mieste dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nuo šių metų pradžios pradėti 169 ikiteisminiai tyrimai. Visoje Klaipėdos apskrityje – 278. Per visus praėjusius metus uostamiestyje pradėti 259 tokie tyrimai. Apskrityje – 355.