Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorais, gavę informacijos, kad Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių apskrityse veikiančios įmonės, užsiimančios saulės elektrinių įrangos prekyba bei montavimu, galimai neįtraukia visų įvykusių ūkinių operacijų į įmonės finansinę apskaitą, ir tokiu būdu valstybės įgaliotoms institucijoms galimai yra teikiami žinomai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tyrimas atliekamas dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms.

Siekiant ikiteisminiame tyrime išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti veikas padariusius asmenis, 2024-09-10 dalyvaujant 66 pareigūnams iš įvairių institucijų, buvo atliktos 22 kratos Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse, kurių metu išimti 262 000 eurų grynais pinigais, daug tyrimui reikšmingų apskaitos dokumentų, kompiuterinės technikos. Sulaikyti 3 asmenys, kuriems įteikti pranešimai apie įtarimus bei atliktos jų apklausos. Ikiteisminio tyrimo metu apribotos teisės į įtariamiesiems priklausantį turtą, kurio vertė ne mažiau kaip 290 000 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad įmonės vadovas, veikdamas bendrai su darbuotojais, galimai dalies iš fizinių ir juridinių asmenų gautų grynųjų pinigų neapskaitydavo, ir taip veikiant, dalies už parduodamas ir montuojamas saulės elektrines gaunamų pajamų, ne mažiau kaip 170000 eurų, galimai neatvaizdavo įmonės apskaitoje. Įtariama, kad dalį šių gautų grynųjų pinigų panaudojo neoficialiam darbo užmokesčio išmokėjimui ir tokiu būdu nedeklaravo gautų pajamų bei neapskaičiavo ir nesumokėjo nuo jų priklausančių mokesčių, ne mažiau kaip 50 000 eurų.

Pastaraisiais metais, valstybiniu lygmeniu didelis dėmesys skiriamas „šešėlio“ mažinimui ekonomikos, verslo ir finansų sistemose. Kryptingai dirbant ir analizuojant įvairias ekonomikos ir verslo sferas, nustatytos rizikingiausios veiklos sritys, kuriose pastebimi didžiausi „šešėlinės“ ekonomikos reiškiniai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.