Artėjant spalio 13 d. įvyksiantiems Seimo rinkimams, nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ penktadienio vakarą J. Lankučio bibliotekoje rinkėjus kvietė geriau susipažinti su kandidatais Gargždų vienmandatėje apygardoje.

Prisistatė ir išskyrė problemas

Surengtuose debatuose dalyvavo keturi kandidatai – Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Alvydas Mockus, partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai narė Rasa Petrauskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Violeta Riaukienė bei Liberalų sąjungos atstovas Justas Ruškys. Nedalyvavo politinės partijos „Nemuno aušra“ kandidatė Inga Štitilienė ir Lietuvos regionų partijos kandidatė Eglė Žemgulienė.

Debatų metu kandidatai turėjo progą prisistatyti bei atsakyti į aktualius šaliai bei Klaipėdos rajonui klausimus. Debatus moderavo žurnalistas Dainius Radzevičius.

Prisistatydamas socialdemokratas Alvydas Mockus, šiuo metu einantis Vėžaičių seniūno bei Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento pareigas, sakė, kad jo darbinė patirtis, studijos ir išsilavinimas aplinkosaugos srityje, jam puikiai leidžia suprasti Klaipėdos rajono problemas ir jas spręsti. Kalbėdamas kandidatas išskyrė tris opiausias rajonui temas – keliai ir infrastruktūra, švietimas bei tarša.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Violeta Riaukienė, Klaipėdos rajono vicemerė, pažymėjo, kad labiausiai jai pažįstama sritis yra švietimo, nes anksčiau net 24 metus yra paskyrusi mokytojavimui.

„Esu atsidavusi žmogui ir bendruomenei ir manau, kad turiu kompetencijų dirbti seime. Mano nuomone, pagrindinės Klaipėdos rajono problemos – keliai, švietimas ir šeimos politika“, – teigė V. Riaukienė.

Gargžduose gimęs ir augęs, antrą kadenciją išrinktas į rajono Tarybą, Aplinkos ministerijos viceministras, liberalas Justas Ruškys akcentavo, kad jam dirbant savivaldoje jau dabar sėkmingai yra sprendžiami aktualūs klausimai. Jis išskyrė liberalų siekį didinti Kelių programos finansavimą, taip pat prioritetą gynybos – priedangų steigimo, visuomenės saugumo ir pilietinio pasipriešinimo ugdymo – klausimais.

„Man svarbus lygiateisiškumas. Garantuoju, kad niekada iš savo kabineto neišvarysiu nei vieno žmogaus, nepaisant to, kokiu klausimu jis atėjo ar kokias politines pažiūras atstovauja“, – prisistatydamas sakė J. Ruškys.

Seimo narė, konservatorė Rasa Petrauskienė atkreipė dėmesį į savo darbinę patirtį savivaldos ir nacionaliniame lygmenyje. Politikė teigė turinti aiškų žvyrkelių asfaltavimo planą, taip pat patikino tęsianti pradėtus darbus stiprinant šalies gynybą, sprendžiant regionų plėtros ir ekonomikos klausimus.

Prioritetas – keliai

Visi debatuose dalyvavę kandidatai į Seimą infrastruktūros ir duobėtų kelių klausimą išskyrė kaip vieną iš prioritetinių.

V. Riaukienė pažymėjo, kad finansavimą kelių tvarkymui iš degalų akcizo reikėtų didinti ne mažiau nei dvigubai.

„Savivaldybėms turi būti skiriamas savarankiškumas valstybiniams keliams, einantiems per miestus ir miestelius, tvarkyti“, – sakė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

Panašius sprendimo būdus siūlė ir J. Ruškys, pasisakydamas, kad taip pat kai kuriuos valstybinius kelius būtų galima perduoti savivaldybių priežiūrai.

„Mūsų komandos siekis, kad 80 procentų surenkamų pajamų iš kuro akcizo būtų skiriami apleistiems Lietuvos keliams tvarkyti“, – kalbėjo liberalas.

J. Ruškiui pritarė ir R. Petrauskienė pažymėdama, kad Lietuva turi atsižvelgti į Lenkiją, turinčią vienus iš geriausių kelių Europoje.

„Turime užtikrinti aiškią, skaidrią bei nekaitaliojamą, vis ateinant naujai valdžiai, sistemą. To galime pasiekti įdarbinant dirbtinį intelektą“, – siūlė R. Petrauskienė.

„Būtina peržiūrėti, kaip šiuo metu yra sprendžiamas kelių klausimas, atsižvelgti į finansuojamas kelius prižiūrinčias akcines bendroves ir valstybines įmones, peržiūrėti jų struktūrą, veikimo principus, efektyvumą“, – sakė socialdemokratas A. Mockus.

Žurnalistas D. Radzevičius kandidatų prašė pasisakyti, kokios sritys juos labiausiai domina ir jeigu patektų į Seimą, kokiuose komitetuose rinktųsi dirbti. A. Mockui priimtiniausi būtų Aplinkos apsaugos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. V. Riaukienė rinktųsi Švietimo ir mokslo, neatsisakytų ir Socialinių reikalų ir darbo bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų. J. Ruškys išskyrė Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Ekonomikos komitetus, o R. Petrauskienė darbus tęstų Ateities ir Ekonomikos komitetuose, taip pat norėtų dirbti ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.

Apie Lietuvos viziją žino ne visi

Debatuose politikų klausta, ką jie žinantys apie Valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“, tačiau ne visi apie tokią buvo girdėję, kiti – tik paviršutiniškai susipažinę.

„Žinau, kad ši vizija yra apie įvairius šalies scenarijus, nuo geriausio iki prasčiausio. Ji buvo rengiama Ateities komitete, ruošė įvairūs specialistai. Ir pati esu siūliusi „juodąjį“ scenarijų – galimybę, kad šalį užplūs pabėgėliai iš trečiųjų šalių“, – sakė R. Petrauskienė.

Pasak V. Riaukienės, vizijos siekis, kad Lietuva iki 2050 metų turėtų tapti strategiškai, ekonomiškai labiau už kitas ES valstybes pažengusi šalis.

Vizijos komentuoti nesiryžo apie ją tik šiek tiek girdėjęs J. Ruškys, bei pirmą kartą apie tokią girdintis A. Mockus. Anot pastarojo, tai parodo ir komunikacijos stygių apie svarbius dalykus.

Rinkimų kandidatai buvo paprašyti pasisakyti gynybos tema, jų klausta, kiek procentų iš biudžeto lėšų reikėtų skirti šalies gynybai?

Anot A. Mockaus, reikia orientuotis ne į konfliktus, o į taikos siekį: „Mes kalbame ir manipuliuojame procentais. Visų pirma, turime nusistatyti, ko mūsų gynybai reikia. Pavyzdžiui, jeigu kelis šimtus kainuojantis dronas gali susprogdinti keliasdešimties tūkstančių vertės tanką, o mes perkame tankus ir nesiruošiame gintis dronais, ar tokia strategija bus veiksminga? Manau, kad išmanantys karybą žmonės turi nustatyti gynybos prioritetus.“

Pasak V. Riaukienės ruoštis būtina, tačiau dabartinis procentas, skiriamas iš biudžeto gynybai, yra pakankamas.

J. Ruškio nuomone minimali riba turėtų būti 4 proc., jam pritarė ir R. Petrauskienė.

Klausė apie orgazmą ir lubrikantus

Politikams kliuvo ir šeimos politikos, lytinio švietimo ir partnerystės klausimai. Paklausti, kaip skatintų didinti šalies gimstamumo rodiklį, kandidatai sakėsi, kad būtina peržvelgti migracijos politiką, suteikti lengvatas į šalį grįžtantiems ir čia vaikus auginti norintiems imigrantams, taip pat būtina peržvelgti motinystės ir tėvystės išmokų sistemą, didinti vaiko pinigus, suteikti daugiau lengvatų jaunoms šeimoms įsigyjant būstą.

Iš salės buvo sulauktas klausimas, ar kandidatai yra su savo paaugliais vaikais kalbėję apie vyriško ir moteriško orgazmo skirtumus bei lubrikanto panaudojimą.

Kandidatai prisipažino, kad apie tai su savo atžalomis nėra kalbėję. J. Ruškio sūnus dar per mažas, tačiau politikas atviravo, kad vaikui suėjus atitinkamam amžiui, šiomis temomis su sūnumi kalbės.

„Lytinis švietimas yra kiekvienos šeimos asmenins reikalas. Tokio amžiaus vaikams pirmiausia reikia kalbėti apie pagarbą savo kūnui, paaiškinti, kad prieš pradedant lytinį bendravimą būtina subręsti psichologiškai“, – į klausimą atsakė Socialdemokratų partijos atstovas A. Mockus.

Už partnerystės įstatymą pasisakė J. Ruškys ir R. Petrauskienė, prieš – V. Riaukienė ir A. Mockus.

Mokytojus skatins atlyginimu ir kūrybinėmis atostogomis

Debatuose skirtas dėmesys ir švietimui. Klausta, ar pastaraisiais metais rajone buvo uždarytos mokyklos ir kokių veiksmų kandidatai imtųsi, kad šalyje netrūktų pedagogų.

Anot politikų, rajone nebuvo uždaryta nei viena mokykla. Tik A. Mockus atkreipė dėmesį į Lapių mokyklos problematiką.

„Turime kritinę situaciją Lapiuose, ko gero, mokykla kažkada turės būti perorganizuota į kitą veiklos kryptį, nes ženkliai mažėja vaikų skaičius. Tam turi įtakos ir komunikacija su tėvais ir švietimo bendruomene. Turime įtikinti vaikus, kad Lapiuose yra gera švietimo kokybė ir nebūtina vaikų vežti į Gargždų mokyklas“, – apie mokyklos reputacijos išsaugojimą pasisakė A. Mockus.

Kalbėdamas apie pedagogų trūkumą, A. Mockus siūlė atsižvelgti į privatų sektorių: „Privatus sektorius sukuria mokytojams geras darbo sąlygas, klasės neperkrautos, švietimo sistema sutvarkyta, pedagogai motyvuojami atlyginimu.“

Pasak kandidato į Seimą, mokytojų vidutinė alga turėtų būti gerokai didesnė ir siekti 1500–2000 eurų į rankas.

V. Riaukienės nuomone, šalyje būtina ruošti daugiau mokytojų, jaunus žmones per stipendijas skatinti rinktis pedagogo profesiją. Taip pat politikė siūlė skirti mokytojams didesnes socialines garantijas ir atlyginimą didinti iki 2000 eurų į rankas.

J. Ruškys taip pat siūlo skatinti ne tik pedagogų, bet ir kitų trūkstamų profesijų, ruošimą, kompensuojant studijas 100 procentų.

R. Petrauskienė pažymėjo, kad jau dabar Klaipėdos rajone pedagogų netrūksta. Mokytojų profesijos prestižo kėlimui ir psichologinės atmosferos švietimo įstaigose gerinimui, ji siūlo mokytojams skirti kūrybines atostogas.

Debatuose kandidatai kalbėjo ir aplinkosaugos, taršos klausimais, paliestas Šimkų kaimo gyventojų ir čia sklypus turinčios įmonės konfliktas, Kvietinių šaudyklos klausimas, Čekiukų skandalo ir kitos aktualios temos.