Didžiuliams kiekiams tekstilės atliekų nugulant sąvartynuose nuo kitų metų imamasi įgyvendinti pokyčių, kurie, tikimasi, padės atskirti šias atliekas nuo kitų buitinių atliekų. Nuo sausio į tekstilės konteinerius bus galima mesti ne tik dar dėvėtiną tekstilę, bet ir jau netinkančią pakartotiniam naudojimui. Tarp visų Europos Sąjungos šalių Lietuva užima ketvirtą vietą pagal tekstilės atliekų kiekius atsiduriančius mišrių komunalinių atliekų konteineriuose, didesni kiekiai fiksuojami tik Airijoje, Slovėnijoje ir Italijoje.

Išmetamos tekstilės kiekiai šokiruoja – skaičiuojama, kad 2020 m. ES susidarė apie 6,95 mln. tonų tekstilės atliekų – apie 16 kg vienam asmeniui. Iš jų 4,4 kg buvo surinkta atskirai pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, o 11,6 kg vienam asmeniui atsidūrė mišriose buitinėse atliekose.

Vidutinis tekstilės atliekų surinkimo lygis Europoje yra tik 12 proc., o tai rodo, kad likusi dalis patenka į mišrias komunalines atliekas. „Nuo metų pradžios įsigalios pokyčiai, kurie turėtų padėti sumažinti šį rodiklį, nes į tekstilės atliekų konteinerius bus galima mesti ne tik pakartotiniam naudojimui tinkamus drabužius, avalynę ir tekstilę, kaip kad buvo iki šiol, bet ir tą, kuri jau nebetinkama dėvėti.

Dažnai girdėdavome, kad gyventojai suka galvą, kaip atsakingai išmesti jau nebetinkamus drabužius, avalynę arba nepaisydami taisyklės į tekstilės konteinerį meta ir tai, kas jau nebetinkama pakartotiniam naudojimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visą į konteinerius išmetamą tekstilę ir toliau reikėtų dėti į sandarius maišelius, batų raištelius, jei tokie yra, surišti kartu, kad batai nepasimestų rūšiavimo metu“, – sako bendrovės „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus vadovė Rita Kapčinskienė.

Tikslas nr. 1 – atsakingas vartojimas

Europos klimato pakto ambasadorė, nemokamos žiedinės drabužių mainytuvių-atiduotuvių platformos „Giver Tag“ įkūrėja Karolina Barišauskienė sako, kad didelis pokytis laukia ne tik vartotojų, bet ir gamintojų, nes bus įvedamas privalomas gamintojo atsakomybės principas. Tai apims ne tik gaminių dizainą ir medžiagų pasirinkimą, bet ir jų ilgaamžiškumą bei paprastesnį jų tvarkymą. Nepaisant įvedamų pokyčių, anot K. Barišauskienės, svarbu edukuoti visuomenę apie saikingą vartojimą.

„Jei kalbame apie pokyčius gyventojams, verta pabrėžti, kad savivaldybės bus įpareigotos užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijoje, miestelyje ar kaime būtų bent vienas tekstilės atliekų surinkimo konteineris 1000 gyventojų. Bus surenkama visa tekstilė, kuri nėra užteršta. Šis pokytis neabejotinai įneš daugiau patogumo gyventojams atsakingiau rūšiuoti tekstilės atliekas“, –  tvirtina K. Barišauskienė ir priduria, kad nepaisant griežtėjančių taisyklių, pagrindinis tikslas – ne tik tinkamai išrūšiuoti tekstilę, bet apskritai skatinti atsakingesnį ir saikingesnį visuomenės vartojimą.

„Statistika rodo, kad vidutinis vartotojas šiuo metu įsigyja dvigubai daugiau drabužių lyginant su 2000 m., nors dėvime tik maždaug penktadalį to, ką turime spintoje. Todėl nemažiau svarbu edukuoti visuomenę ir toliau, kad tekstilės gaminių vartojimas prasideda prieš įsigyjant naują rūbą. Svarbu  įvertinti, ar tikrai dažnai jį dėvėsime, kokia jo kokybė, kaip užtikrinsime jo ilgaamžiškumą prižiūrėdami ir, žinoma, ar jo apskritai reikia“, – sako K. Barišauskienė.

Pakartotinio tekstilės naudojimo privalumai

Anot Europos klimato pakto ambasadorės, tekstilės konteineris turėtų būti paskutinė vieta, kurioje nugula nebedžiuginantys drabužiai. Pirmiausiai, kiekvienas galime pasistengti jiems surasti naują spinta. „Giver Tag“ platformos įkūrėja pasakoja, kad visuomenė yra per mažai supažindinta su pakartotinio tekstilės naudojimo privalumais.

„Dėl sudėtingo tekstilės perdirbimo, pakartotinis drabužių panaudojimas kol kas išlieka vienu paprasčiausių ir efektyviausių būdų, prisidedančių prie vartojimo ir tekstilės atliekų kiekių mažinimo, kartu tausojant gamtinius išteklius. Tokios iniciatyvos, kaip drabužių mainai, edukacijos apie jų priežiūrą bei saikingą vartojimą, padeda formuoti atsakingesnę, mažiau vartotojišką visuomenę,  taip pat  mažina „greitosios mados“ įtaką, kuri dažnai prisideda prie perteklinio vartojimo ir išteklių švaistymo“, – teigia K. Barišauskienė.

Anot jos, kartais žmogui sunku suvokti, kad kiekvieno naujo drabužio gamyba reikalauja daug gamtinių išteklių, įskaitant vandenį, energiją, chemines medžiagas.

„Pavyzdžiui, vienų medvilninių marškinėlių  gamybai vidutiniškai sunaudojama apie 2700 litrų vandens. O kur dar drabužio gamyba, transportavimas, galiausiai jo perdirbimas. Todėl pasirinkdami pakartotinai naudojamus drabužius, sumažiname savo anglies pėdsaką, nes tai padeda sumažinti tiek gamybos, tiek logistikos metu išmetamų dujų kiekį, taupome gamtinius resursus“, – paaiškina K. Barišauskienė.

Daugiau nei tik drabužiai ir batai

Primenama, kad išmetant tiek dar tinkamos dėvėti, tiek jau nebe tekstilės atliekas svarbu pasirūpinti, kad šios būtų apsaugotos nuo drėgmės, dulkių  ir kitų taršos šaltinių, sandariai uždaromas konteinerio dangtis. Tepaluotos ar cheminėmis medžiagomis užterštos tekstilės atliekos, kurios priskiriamos pavojingosioms atliekoms, turėtų būti pristatomos į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Į tekstilės atliekoms skirtą konteinerį galima dėti drabužius, avalynę, rankines, diržus, užuolaidas, patalynę, minkštus žaislus.