Žengtas dar vienas svarbus žingsnis, įgyvendinant Gargždų miesto centro pertvarkos projektą. Atliktas svarbus šio plano komponentas – centrinių miesto gatvių eismo auditas, kuris leidžia įvertinti esamą eismo situaciją ir prognozuoti pokyčius, jeigu visi miesto centrinės dalies dalyviai pasinaudotų jiems suteiktomis vystymosi galimybėmis.

„Pertvarkant miesto centrą, perskirstant zonas ir atsižvelgiant į tai, kad bus statoma nauja turgavietė, taip pat numatyta ir visuomenių pastatų statyba, galimybės verslo ir nekilnojamojo turto vystymo plėtrai, mums buvo svarbu išsiaiškinti, kaip pasikeitusi centro teritorija susitvarkytų su padidėjusiu eismo srautu ir kokie eismo sprendimai būtų optimalūs. Planuojami pokyčiai numato ir naują jungtį su Smėlio gatve, tad tyrime įvertintas ir transporto srautas šia gatve“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausias architektas Gytis Kasperavičius.

Atlikdami eismo auditą, tyrėjai stebėjo lengvojo ir sunkiasvorio transporto, pėsčiųjų ir dviratininkų srautus Klaipėdos, J. Janonio, Tilto, J. Basanavičiaus, Turgaus ir Kvietinių gatvėse. Taikyti net keli tyrimo metodai: trumpalaikis ir ilgalaikis. Gatvės buvo stebimos rytinių ir vakarinių pikų metu, fiksuoti du rodikliai – sankryžų pralaidumas ir gaišaties laikas. Pagal gautus duomenis sumodeliuoti keli srautų pasiskirstymo scenarijai esamoje situacijoje ir 20 metų perspektyvoje.

Gautos šios svarbios išvados:

·        Nagrinėjamo tinklo infrastruktūra yra pakankama integruoti naujus prognozuojamus teritorijos plėtros ir detaliojo plano sprendinių (Smėlio g. jungtis) transporto srautus į esamą tinklą. Įgyvendinus plėtros objektus esamos eismo sąlygos 20 metų perspektyvoje iš esmės nepasikeis / žymiai nepablogės.

·        Atlikus skirtingų Turgaus g. modeliavimo scenarijų palyginimą nustatyta, kad vienpusio eismo sprendinys sutelks didesnius srautus Turgaus ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje ir tai lems sankryžos eismo kokybės sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Turgaus gatvė yra skirta privažiuoti prie planuojamų plėtros objektų ir jungia gyvenamųjų namų teritoriją su administracine / komercine, yra rekomenduojama neriboti judumo ir įgyvendinti dvipusio eismo sprendinius.

·        Atkreiptinas dėmesys, kad Turgaus gatvė piko metu nėra ramaus eismo gatvė, todėl dviračių gatvės konceptas, kai pirmenybė teikiam dviratininkams, nerekomenduojama – pernelyg didelis dviratininkų ir automobilių santykio skirtumas. Rekomenduojama projektuoti atskirą dviračių taką.

·        Eismo saugumo požiūriu Klaipėdos g. ir J. Janonio g. sankryžoje esamas šviesoforų valdymas yra nepritaikytas saugiam eismo dalyvių judėjimui, nes šioje sankryžoje yra didelis konfliktinių taškų skaičius dėl neapsaugotų kairiųjų posūkių. Rekomenduojama svarstyti dėl šviesoforais valdomos sankryžos darbo plano keitimo įrengiant apsaugotus kairiuosius posūkius, kad automobilių ir pėsčiųjų judėjimas sankryžoje taptų saugesnis. Taip pat atnaujinus šviesoforų valdymą Klaipėdos g. ir J. Basanavičiaus g. sankryžoje būtų pagerintas eismo saugumas pėstiesiems bei automobilių vairuotojams būtų lengviau ir saugiau kirsti šią kompleksinę sankryžą, įrengus apsaugotus kairiuosius posūkius būtų sumažintas konfliktinių taškų skaičius.

„Centro pertvarkymas planuojamas labai nuosekliai, tad žingsnis po žingsnio vykdome detaliojo plano įgyvendinimo programą. Visa gaunama informacija analizuojama, sisteminama, ir tai projekto komandai duoda daug aiškių gairių planuojant tolimesnius darbus“, – sako G. Kasperavičius.

Eismo audito tyrimą atliko UAB „Eismo sauga“, jo vertė – 8228 eurai.

Su visa eismo audito ataskaita galima susipažinti ČIA.