Trečiadienį Šilutės konferencijų centre visuomenei pirmą kartą pristatyta naujai sukurta Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldika. Renginio metu naujosios vėliavos iškilmingai įteiktos šiame regione esančių savivaldybių atstovams.

Šventėje heraldikos kūrimo procesą susirinkusiesiems pristatė Mažosios Lietuvos regioninės tarybos heraldikos darbo grupės narė, Klaipėdos universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė. Savo mintimis dalijosi Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė bei Маžosios Lietuvos etnografinio regiono mažojo ir didžiojo herbų, lauko ir reprezentacinės vėliavos projektus sukūręs dailininkas Arvydas Každailis, Mažosios Lietuvos kultūros ir lietuvybės puoselėjimo svarbą pabrėžė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė. O vėliavas palaimino Šilutės evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis.

Renginyje taip pat įteiktos Etninės kultūros globos tarybos padėkos Mažosios Lietuvos regioninės tarybos heraldikos darbo grupės nariams. Tarp jų – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus patarėjai Jolantai Polekauskienei.

Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas naujai sukurti šiais metais. Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. liepos 8 d. dekretu Nr. 1K-1676 „Dėl Mažosios Lietuvos didžiojo ir mažojo herbų patvirtinimo“, o reprezentacinė ir lauko vėliavos – EKGT nutarimu 2024 m. liepos 11 d. Nr. TN-17 „Dėl Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbinių vėliavų patvirtinimo“.

Mažosios Lietuvos etnografinio regiono mažajame herbe pavaizduotas sidabriniame lauke raudonas briedis, priekinėmis kojomis laikantis tokios pačios spalvos ietį, o raudonoje skydo galvoje – sidabrinis šviečiantis švyturys. Mažosios Lietuvos didžiajame herbe vaizduojamas ietį laikantis briedis ir švyturys. Briedis – valdžios ir pasirengimo ginti savo žemę simbolis. Švyturys – iš krašto sklidusios kultūros šviesos, lietuvybės simbolis. Be to, šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinio regiono teritorijoje. Jis tuo pačiu įtvirtina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simboliką. Herbo skydininkai yra kurėnai – dvistiebės, burinės, plokščiadugnės valtys, naudotos Lietuvos pamaryje (taip pat ir Kuršių Nerijoje). Pamario gyventojams ši vandens transporto priemonė buvo neatsiejama gyvenimo dalis, kadangi kurėnais būdavo plaukiama žvejoti, jais gabentos prekės, gyvuliai. Kurėnai naudoti ir kaip susisiekimo priemonė. Kurėnai herbe puikiai papildo švyturio ir jūrinės tradicijos simboliką. Didžiojo herbo devizui panaudota lietuvių filosofo, rašytojo, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo Vydūno citata „Spindulys esmi begalinės šviesos“, kuri atspindi ir švyturio skleidžiamą šviesą, švietimą, lietuvybės puoselėjimą, ir lietuvininkų tarmės ypatumus.

Mažosios Lietuvos etnografinio regiono lauko vėliavos pagrindą sudaro trys lygių horizontalių spalvų juostos: viršutinė – žalia, vidurinė – balta, žemutinė – raudona, o vėliavos viduryje yra mažasis etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbas. Reprezentacinė vėliava yra baltos spalvos, jos viduryje išsiuvinėtas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis herbas, vėliavos laisvi kraštai apsiūti aukso spalvos virvele, o prie koto tvirtinamos dvi aukso spalvos virvelės su kutais.