Antradienio vakarą skaudi nelaimė įvyko VšĮ „Būk mano draugas“ prieglaudoje. Užsiliepsnojus vienam iš prieglaudos vagonėlių, jame sudegė viduje buvę 6 kačiukai ir 2 šuniukai.

Antradienio vakarą, apie 19 valandą, vienas iš Glaudėnų kaime įsikūrusios prieglaudos darbuotojų pastebėjo degantį vagonėlį. Iškvietus gaisrininkus vagonėlis su jame esančiais keturkojais jau degė atvira liepsna. Nors gaisras buvo užgesintas gana greitai, išgelbėti gyvūnų, deja, nepavyko.

Nelaimė sukrėtė įstaigos vadovę Galiną Kučinskienę ir visus darbuotojus. Nepaisant gaisro, trečiadienį prieglaudoje virė darbai, nes didelėje teritorijoje šiuo metu gyvena apie 500 beglobių ir sergančių keturkojų, kuriais būtina rūpintis kasdien.

VERDA DARBAI. Trečiadienį gaisro sukrėstiems prieglaudos darbuotojams nebuvo kada liūdėti, didelėje įstaigos teritorijoje jiems kasdien tenka prižiūrėti beveik 500 beglobių keturkojų. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kaip „Vakarų ekspresui“ pasakojo G. Kučinskienė, gaisrą antradienio vakare pastebėjo vienas iš įstaigos darbuotojų, nedelsdamas jis iškvietė ugniagesius.

Jiems atvykus, vagonėlis jau liepsnojo, išgelbėti viduje buvusių šuniukų ir kačiukų nepavyko. Nors svarstyta, kad gaisras galėjo kilti nuo vagonėlio viduje buvusios krosnelės, G. Kučinskienės teigimu, nelaimės vietą apžiūrėję gaisrininkai iškėlė kitą versiją. Jų nuomone, tai – tiesiog nelaimingas atsitikimas.

„Sako, gaisras galėjo kilti dėl vėjo, kuris išjudino vagonėlio kaminą ir tiesiog per tarpą į vagonėlį pateko kibirkštis. Vyrai apžiūrėjo krosnelę, ji tvarkinga, durelės uždarytos. Krosnelė buvo norvegiška, aukštos kokybės su dviguba apsauga, niekada neįkaisdavo. Turėjome tokią tik vieną“, – apgailestavo G. Kučinskienė.

Anot jos, dėl krosnelės ir vagonėlio širdies neskauda, labiausiai jai gaila liepsnose žuvusių gyvūnų. Žinia apie įvykusią nelaimę prieglaudos vadovei sukėlė aukštą kraujo spaudimą, nepaisant to, Galina trečiadienio rytą jau darbavosi įstaigoje, ramino kolektyvą ir sprendė kasdienines problemas.

Sunkūs, bet pilni dėkingumo metai

Prieglaudos „Būk mano draugas“ vadovė atviravo, kad šie metai jiems buvo ypač sunkūs.

Niekam nereikalingus, paliktus gatvėje gyvūnus ilgiau nei dešimtmetį gelbėjanti G. Kučinskienė atviravo, jog ypač sudėtinga vykdyti kasmet vis griežtinamus atsakingų tarnybų reikalavimus, numatytus prieglaudoms.

„Yra tiek darbo, gydome gyvūnus, rūpinamės jų sterilizacija, valome, kuopiame, maitiname, o reikalavimų tik daugėja. Darbuotojų trūksta, nuolat ieškau per Užimtumo tarnybą. Štai ir šiuo metu vieni turi biuletenius, yra sunkiai sergantis darbuotojas, kuris, spėju, jau negrįš dirbti“, – guodėsi G. Kučinskienė.

Dėkodama klaipėdiečiams už nuolatinę pagalbą ir paramą, G. Kučinskienė sako, kad visas bėdas kompensuoja žmonių gerumas, kuriuo prieglaudą apsupa jautrūs, gyvūnus mylintys žmonės.

„Tokia nelaimė ištiko, kad, panašu, nebus nei gražių Kalėdų, nei linksmų Naujųjų metų, tačiau esu dėkinga ir šiems sudėtingiems metams, padovanojusiems mūsų prieglaudai nuostabius žmones. Štai klaipėdiečių Radvilų šeima iškasė tvenkinį, ROTARY klubas pastatė gyvūnams namelius su terasa, dabar laukiame Ingos Gusiatinos padovanotų vagonėlių gyvūnams. Kad ir kaip nelengva, šiame kelyje esu ne viena“, – rankų nuleisti nežada G. Kučinskienė.

Prieglaudos „Būk mano draugas“ darbuotojai dienraščiui atviravo esantys sukrėsti gaisro ir nedrįstantys prašyti pagalbos, tačiau, artėjant gražiausioms metų šventėms, tą gali padaryti kiekvienas, neabejingas beglobių likimui.

Vadina stebuklu

Gyvūnų prieglaudos „Būk mano draugas“ įkūrėja G. Kučinskienė jau ilgus metus gelbsti paliktus be globos gyvūnus – juos šeria, suteikia pastogę, gydo, veža sterilizuoti.

Prieglauda užsiima aktyvia veikla ir socialiniuose tinkluose, vadovė ir savanoriai nuolat organizuoja susitikimus, kuriuose klaipėdiečiams pasakoja apie tai, kodėl yra svarbu rūpintis beglobiais gyvūnais.

Įstaigos darbuotojai dienraščiui atviravo, kad jų vadovė – pavyzdys ir įkvėpimas visam kolektyvui.

„Tai, kas čia padaryta, yra stebuklas. Teritorija yra didžiulė, apie 2 ha, ji įkūrė namus šimtams beglobių šunų ir kačių. Mes esame, ko gero, vienintelė prieglauda, kurioje iki pat paskutinės minutės gyvūnai gydomi, o ne migdomi. 

Sunku surasti darbuotojų, tačiau vadovė juos randa. Ir jei ateina tokie, kuriais visuomenė nepasitiki dėl jų pačių kaltės, darbas su gyvūnais žmones pakeičia. 

Jie čia jaučiasi svarbūs, nes reikalingi tiems, kurie savimi patys negali pasirūpinti“, – gerų žodžių G. Kučinskienei negailėjo prieglaudos kolektyvas.