Mieli mokiniai ir mokytojai,

Šiemet minime 121-ąsias Spaudos atgavimo lietuviškais rašmenimis metines. Argi ne gimtoji kalba, lietuviška spauda, gabenta knygnešių ir mūsų rajono keliais ir takeliais, atvedė Lietuvą į valstybingumą? Tam, kad pati kalba taptų valstybine, jos vartojimas įteisintas konstitucijose ir įstatymuose. Kad kalba būtų taisyklinga, tinkama vartoti visos valstybės piliečiams viešajame gyvenime, ji turėjo būti sunorminta. Čia daug pasidarbavo lietuvių kalbos tyrėjai, mokslininkai, su visuomenės pagalba pirmiausia surinkę žodžius į didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“, įkūrę Lietuvių kalbos draugiją, kuriai šiemet sukanka 90 metų, susitelkę leisti žurnalą „Gimtoji kalba“, o vėliau ir kitus kalbos mokslo ir jo populiarinimo leidinius. Žinoma, kalba yra gyvas organizmas, ji kinta, tačiau ir toliau svarbu ją išlaikyti taisyklingą, taikantis prie šiandienos vartojimo įpročių.

Nemažas būrelis kalbininkų, kilusių iš Klaipėdos rajono: Lietuvių raštijos veikėjas, žodynininkas, kraštotyrininkas Aleksandras Teodoras Kuršaitis, vienas iš pirmųjų žodyno bendradarbių Aleksandras Lengvinas, žodynininkai draugai Zenonas Uselis ir Juozapas Labokas, kalbininkas ir pedagogas Andrius Ašmantas, kalbininkas, pedagogas ir vertėjas Jurgis Talmantas, kalbininkas ir pedagogas Algirdas Ruškys...

Ar kalbininkas tik akiniuotas krapštukas, nuolat kiūtantis prie knygų (dabar – prie kompiuterio ekrano), ar jis gali būti ir visuomenės veikėjas, mąstytojas, o gal net kovotojas?

Štai Veiviržėnų krašto kalbininkas Juozapas (Juozas) Labokas, kurio 120-ąsias gimimo metines 2025-aisiais minėsime būtent šv. Kalėdų dieną gruodžio 25-ąją, 1946 metais enkavėdistų buvo mirtinai sumuštas Alytuje ir užkastas ligoninės, kurioje jis gulėjo sirgdamas džiova, sodelyje. Juozas, šioje ligoninėje buvęs ir ligoniu, ir buhalteriu, sugebėjo dar ir bendrauti su vietos partizanais, jiems teikti pagalbą, tačiau tapo išduotas, nukankintas, užkastas. Jis ne tik kalbininkas, bet ir mūsų tautos didvyris.

O kiek dar šviesių žmonių galėtume pavadinti kalbos puoselėtojais, vienaip ar kitaip prisidėjusiais, kad mūsų kalba, laikoma archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išliktų ir taptų lygiaverte tarp kitų Europos ir pasaulio kalbų! Gal ir savo šeimoje, giminėje ar tarp kaimynų žinote tokių žmonių, kurie įkvėpė meilę gimtajai kalbai būtent jums?  

Kviečiame atrasti kalbos kelius ir takelius per savo krašto kalbininkų ir kitų kalbos puoselėtojų gyvenimo ir veiklos istorijas ir jas atskleisti bei papasakoti pasitelkus įvairius žanrus ir formas – tai gali būti publicistinė apybraiža, straipsnis, esė, literatūrinis laiškas, interviu, dienoraštis, novelė, poema ar net kalbinis turistinis maršrutas su aprašymu.

Konkurso nuostatai Klaipėdos rajono internetinės svetainės www.klaipedos-r.lt skiltyje „Valstybinė kalba“. Apie Klaipėdos rajono kalbininkus daugiau galite sužinoti ten pat, skiltyje „Klaipėdos rajono kalbininkai“.

Kviečiame susipažinti Klaipėdos rajono „Kalbos kelio“ maršrutais Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos portale „Krašto paveldo gidas“ https://krastogidas.lt/.

Konkurse gali dalyvauti Klaipėdos rajono bendrojo lavinimo mokyklų 8–12 klasių mokiniai.

Darbų laukiame iki š. m. balandžio 14 d. el. paštu .