Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo įstaigose atlikta apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti nuomones apie švediško stalo organizavimą mokyklose ir su juo susijusias patirtis. Apklausos metu siekta įvertinti mokinių ir darbuotojų požiūrį į šią maitinimo sistemą, jos privalumus ir tobulintinas sritis. Žengtas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti kokybišką ir vaikams patrauklų maitinimą, atitinkantį šiuolaikinius švietimo ir sveikatos standartus.

Pastaruoju metu vis daugiau mokyklų pasirenka švediško stalo maitinimo sistemą kaip alternatyvą tradiciniam maitinimui. Taip siekiama suteikti mokiniams didesnę maisto pasirinkimo laisvę ir skatinti sveikesnę mitybą. Ši sistema leidžia vaikams pasirinkti įvairesnių patiekalų ir taip ugdyti atsakomybę už savo mitybos įpročius.

Svarbu aptarti, kaip švediško stalo sistemos diegimas pasiteisino mokyklose ir su kokiais iššūkiais susidurta.

Koks švediško stalo principas įdiegtas mokyklose?

Klaipėdos rajono švietimo įstaigose diegiamas dalinis švediško stalo modelis. Tai reiškia, kad galimybę pasirinkti patiekalus savo nuožiūra turi tik pradinių klasių mokiniai, o vyresniems mokiniams taikomi tam tikri apribojimai. Šis modelis pasirinktas, nes mokyklos siekė subalansuoti maisto pasirinkimo laisvę ir praktiškumą, atsižvelgdamos į turimus išteklius ir infrastruktūrą.

Kodėl nuspręsta pereiti prie dalinio švediško stalo principo?

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Klaipėdos rajono švietimo įstaigos nusprendė pereiti prie švediško stalo sistemos, buvo siekis mažinti maisto švaistymą. Anksčiau buvo pastebėta, kad daug maisto lieka nesuvartota, o perėjimas prie švediško stalo sistemos padeda vaikams pasirinkti tik tokį kiekį maisto, kiek jie tikrai gali suvalgyti, tad taip mažinamas atliekų kiekis ir didinama atsakomybė už savo pasirinkimus.

Su kokiais iššūkiais susidurta diegiant ir jau įdiegus švediško stalo sistemą?

Nors diegimas vyko palaipsniui, susidurta su keliais iššūkiais. Pagrindinis iššūkis – didelis mokinių skaičius, dėl kurio sudėtinga užtikrinti sklandų maisto paskirstymą. Taip pat pasikeitus maitinimo tvarkai ir norint visiems suteikti galimybę išsirinkti maistą ir jį suvalgyti iškilo tam skirto laiko trūkumo problema. Siekiant spręsti šias problemas, buvo pasirūpinta tinkamais indais ir tara, tačiau infrastruktūros iššūkiai išlieka. Dar viena problema buvo susijusi su įrangos ir inventoriaus trūkumu. Norint įdiegti švediško stalo sistemą, reikėjo papildomų stalų, indų, indaplovės ir kitų priedų. Tai buvo reikalinga tam, kad mokiniai galėtų patogiai pasirinkti ir nusinešti patiekalus, tačiau šie papildomi ištekliai buvo gana brangūs ir reikalavo papildomų investicijų.

Ar mokiniai labiau suinteresuoti valgyti mokyklos valgykloje?

Įdiegus švediško stalo sistemą pastebėta, kad mokiniai tapo labiau suinteresuoti valgyti mokyklos valgykloje. Jiems patinka galimybė rinktis patiekalus pagal savo skonį ir norus, todėl valgymas tapo ne tik maisto vartojimo procesu, bet ir įdomia patirtimi. Džiugu, kad maisto išmetama mažiau. Pradinių klasių mokiniams sudaryta galimybė pasirūpinti likusio maisto pašalinimu – nesuvalgytas maistas iš lėkštės keliauja į atskirą atliekų kibirą, o vaikai stebi, kiek maisto lieka nesuvartota.

Ar virtuvės darbo krūvis sumažėjo, ar padidėjo?

Pradėjus diegti švediško stalo sistemą, virtuvės darbo krūvis padidėjo. Dėl platesnio maisto pasirinkimo virtuvės darbuotojams tenka daugiau gaminti salotų, įvairių mėsos ir kitų patiekalų. Tačiau papildomas darbo krūvis priimtas kaip būtinas norint užtikrinti įvairovę ir mokinių pasirinkimo laisvę.

Ar maisto išmetama mažiau, ar daugiau?

Įdiegus švediško stalo sistemą, maisto švaistymas sumažėjo. Mokiniai pradėjo atsakingiau rinktis tik tokį maisto kiekį, kiek jie tikrai gali suvalgyti. Išskyrus nemokamą maistą, kurio kartais lieka ant jaunesnių (1–2 kl.) mokinių stalų, bendras maisto švaistymas sumažėjo. Tai teigiamai paveikė tiek finansus, tiek ekologiją.

Ar pasikeitė patiekalai? Jei taip, kas keitėsi?

Kalbant apie patiekalus, esminių pokyčių neįvyko – jie išlieka panašūs į tuos, kurie buvo patiekiami anksčiau. Tiesa, pradėjus diegti švediško stalo sistemą, sukurta daugiau šviežių ir sveikesnių pasirinkimų, tokių kaip šviežios daržovės ir vaisiai, kas leidžia vaikams pasirinkti sveikesnį maistą.

Mokiniai ir jų atsakomybė renkantis maistą: kaip situacija valdoma?

Mokiniai renkasi, kiek įsidėti maisto, atsakingai, tačiau, kaip ir bet kuriame naujame procese, pasitaiko ir tokių, kurie dar nesuvokia visos atsakomybės už savo pasirinkimus. Mokiniams nuolat teikiamos instrukcijos, rengiami prevenciniai pokalbiai siekiant skatinti atsakingą požiūrį į maisto pasirinkimus. Tai padeda ugdyti ne tik atsakomybę už savo mitybą, bet ir mažina maisto švaistymą.

Kaip mokiniai reaguoja į pokyčius?

Apklausa parodė, kad mokiniai į pokyčius reaguoja teigiamai. Daugumai vaikų patinka galimybė rinktis patiekalus pagal savo skonį ir norus. Toks sprendimas, nors ir reikalaujantis tam tikrų pokyčių ir prisitaikymo, atnešė daug teigiamų emocijų ir suteikė daugiau įvairovės kasdienėje mityboje.

Ar ateityje numatomas visiško švediško stalo principo įdiegimas?

Nors Klaipėdos rajono švietimo įstaigos mato švediško stalo sistemos naudą, visiško švediško stalo principo įdiegimas nėra numatytas artimiausioje ateityje. Dėl didžiulio mokinių skaičiaus ir nepakankamai pritaikytų patalpų šis pereinamasis modelis laikomas praktiškiausiu sprendimu. Mokyklos planuotų pereiti prie visiško švediško stalo principo tolimesnėje ateityje, tačiau tai priklausys nuo savivaldybės finansavimo galimybių. Pagrindiniai iššūkiai, kurių gali kilti, yra susiję su papildomais infrastruktūros ir inventoriaus poreikiais, todėl visi pokyčiai bus vykdomi pagal galimybes ir finansinę situaciją.

Išvada

Švediško stalo diegimas Klaipėdos rajono mokyklose jau atnešė tam tikrų teigiamų pokyčių, tačiau vis dar lieka iššūkių, kuriuos reikia įveikti. Mokinių noras valgyti mokyklos valgykloje ir maisto švaistymo sumažėjimas yra akivaizdūs privalumai, tačiau tobulinant sistemą reikia atsižvelgti į resursus ir pasirengimą pereiti prie visiško švediško stalo principo. Ateityje tikimasi, kad ši sistema taps dar efektyvesnė ir plačiau pritaikoma visose švietimo įstaigose.

Informaciją parengė mitybos specialistė Živilė Skuodienė