Finansų ministerija įkėlė į teisės aktų derinimo sistemą mokestinių pakeitimų teisės aktų paketą, kuriame pasiūlymai padėsiantys užtikrinti Valstybės gynybos fondo finansavimą, didinantys mokestinės sistemos efektyvumą ir progresyvumą. Priėmus visus mokestinius pasiūlymus, planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln. eurų 2026 m., 624,6 mln. eurų – 2027 m., o valstybės gynybai finansuoti papildomai planuojama sukaupti 306 mln. eurų jau 2026 m., 523,6 mln. eurų – 2027 m.

Siekiant mokestinę naštą visuomenėje pasidalinti teisingai, mokestinių pasiūlymų paketu teikiami subalansuoti sprendimai – jie nėra nei didelė našta gyventojui, nei kaip nors reikšmingai mažinantys verslo konkurencingumą. Tačiau stiprinantys finansinius pajėgumus ir padedantys užtikrinti tvarias pajamas Valstybės gynybos fondui finansuoti.

Šie mokestiniai pasiūlymai teikiami aptarimui su politine bendruomene, socialinių partnerių, visuomenės pastaboms. Nuomonių apie numatytus pakeitimus laukiama iki š. m. balandžio 30 d. Juos patvirtinus Seimui, priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.

Progresyvesnis pajamų apmokestinimas

Ir Lietuvos, ir užsienio ekspertai atkreipia dėmesį į socialinio teisingumo trūkumą apmokestinant Lietuvos gyventojų pajamas. Siekiant teisingiau paskirstyti mokestinę naštą ir mažinti pajamų nelygybę, siūloma nustatyti didesnį aukštesnių pajamų apmokestinimo progresyvumą ir vienodus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus taikyti visų rūšių, išskyrus dividendus, pajamoms.

Metinėms pajamoms, nesiekiančioms 36 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio sumos (projektuojama, kad 2026 m. tai sudarys vidutiniškai 6,9 tūkst. eurų per mėn.), siūloma taikyti 20 proc. tarifą, pajamoms nuo 36 VDU iki 60 VDU (vidutiniškai nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) – 25 proc., pajamoms nuo 60 VDU iki 120 VDU (vidutiniškai nuo 11,5 iki 23 tūkst. eurų per mėn.) – 32 proc., 120 VDU viršijančioms pajamoms numatyta taikyti 36 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Taip pat siūloma išlaikyti lengvatas mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Iki 12 VDU dydžio sumos pajamoms ne iš darbo santykių, taip pat ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, numatyta taikyti 15 proc. tarifą, 5 proc. tarifą atitinkamai siūloma nustatyti ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus netauriuosius metalus.

Individualios veiklos pajamas taip pat numatyta įtraukti į bendrą gyventojų progresinį apmokestinimą, bet svarbu pabrėžti, kad vidutines pajamas gaunantiems asmenims (iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus) apmokestinimas nesikeistų.

Metinėms individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms neviršijant 20 tūkst. eurų siūloma taikyti 15 procentinių punktų dydžio mokesčio kreditą (taip išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą), o apmokestinamosioms pajamoms iki 35 tūkst. eurų ir toliau būtų taikoma ta pati apmokestinimo sistema, t. y. augantis palaipsniui mokestis iki 15 proc. Jei metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos pasiektų 35 tūkst. eurų, bet nesiektų 42,5 tūkst. eurų sumos, mokestis palaipsniui augtų iki 20 proc. Tokioms pajamoms viršijus 42,5 tūkst. eurų sumą, būtų taikomi pagrindiniai GPM tarifai.

Pokyčiai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme

Ministerija įsiklausiusi į viešus svarstymus, NVO pozicijas aptarimui su politine bendruomene, visuomenės ir socialinių partnerių pastaboms pateikė ir Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie yra orientuoti į Gynybos fondo papildymą bei savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimą bei yra progresyvus ir maksimaliai socialiai teisingas. Šie sprendimai atitinka Europos Sąjungos bei EBPO rekomendacijas, kurios ragina Lietuvą aktyviau naudoti turto mokesčius siekiant stabilaus ekonomikos augimo.

Pakeitimų tikslas – išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, supaprastinti mokesčių administravimą ir padidinti biudžeto pajamas iš mažesnį neigiamą poveikį ekonomikai darančių šaltinių. Taip pat šie sprendimai leis pasiekti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) rodiklius ir gauti daugiau nei 400 mln. eurų iš ES fondų.

Siekiant didinti valstybės gynybos finansavimą siūloma gyventojų už nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio 50 proc. įskaityti į Valstybės gynybos fondą, likusi dalis pateks į savivaldybių biudžetus.

Svarbiausi siūlomi pokyčiai:

Nauja progresinių tarifų sistema gyventojų nekomercinės paskirties turtui: Nuo 2026 m. siūloma apmokestinti asmens turimą nekomercinį NT (gyvenamąjį, poilsio, sodų, garažų ir kt.) nuo 40 tūkst. eurų vertės. Bus taikomi šie tarifai:

Nuo 2026 m. siūloma apmokestinti asmens turimą nekomercinį NT (gyvenamąjį, poilsio, sodų, garažų ir kt.) nuo 40 tūkst. eurų vertės. Bus taikomi šie tarifai:

• nuo 0 iki 40000 eurų – 0 proc.;
• vertės daliai didesnei nei 40000 eurų, bet neviršijančiai 200000 eurų – 0,1 proc.;
• vertės daliai didesnei nei 200000 eurų, bet neviršijančiai 400000 eurų – 0,2 proc.;
• vertės daliai didesnei nei 400000 eurų, bet neviršijančiai 600000 eurų – 0,5 proc.;
• vertės daliai didesnei nei 600000 eurų – 1 proc.

Tačiau už būstą, kuriame savininkas deklaruoja gyvenamąją vietą, bus taikoma 50 proc. lengvata bet ne didesnei negu 450 000 eurų vertei. Tris ir daugiau vaikų turintiems ar neįgalius vaikus auginantiems asmenims – lengvata sieks 75 proc.

Gyventojas, kuris turi teisę į būsto šildymo kompensaciją, nuo mokesčio būtų atleidžiamas (visai būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, vertei).

Taip pat siūloma išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio objektą – apmokestinti faktiškai nebaigtą statybą, jei nuo leidimo statybai išdavimo praėjo 10 metų ir 5 metus netikslinami duomenys Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu savivaldybėms suteikiant papildomų svertų, mažinant ilgalaikes dešimtmečiais nepabaigiamas statybas.

Apleisto NT apmokestinimas: bus galima taikyti iki 4 proc. tarifą apleistiems ar neprižiūrimiems pastatams, taip skatinant jų savininkus imtis priežiūros.

Gynybos fondui - papildomas 0,2 proc. tarifas komerciniam NT: įvedamas tikslinis tarifas, skirtas Valstybės gynybos fondo pajamoms didinti. Mokestį mokės tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys komercinės paskirties NT.

Deklaracijų automatizavimas: jau nuo šių metų gyventojams nebereikės patiems teikti mokesčio deklaracijų – jas suformuos Valstybinė mokesčių inspekcija, taip mažinant administracinę naštą ir klaidų tikimybę.

Dažnesnis turto vertinimas – kas 3 metus: siekiant artimesnės NT mokestinės vertės prie rinkos kainos ir mokesčio stabilumo, vertinimas bus atliekamas dažniau.

Finansų ministerija pabrėžia, kad siūlomi pakeitimai leis efektyviau išnaudoti NT mokesčio potencialą, užtikrins daugiau socialinio teisingumo ir prisidės prie būsto įperkamumo bei aplinkosauginių tikslų. Be to, išplėtus mokesčio bazę, didės savivaldybių galimybės spręsti vietos gyventojams svarbius klausimus.

Investicijų ir verslumo skatinimas

Siekiant sudaryti papildomas prielaidas produktyvumo didinimui, technologiniam atsinaujinimui, inovacijų diegimui, tuo prisidedant prie verslo tvarumo ir plėtros potencialo bei tolesnio Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinimo, siūloma įvesti momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo lengvatą, pvz., įrenginiams, kompiuterinei technikai, programinei įrangai. Ši lengvata sudarytų galimybes įmonėms atskaityti ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį turtas pradėtas naudoti.

Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams numatyta priskirti stipendijas, leisiančias įmonėms iš pajamų atskaityti iki 2500 eurų per mokestinį laikotarpį pagal sudarytas trišales sutartis mokamas stipendijas studentams, studijuojantiems gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse, taip pat stipendijas tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą.

Smulkiajam verslui numatyta nuo 1 iki 2 metų prailginti laikotarpį, kuriuo naujai įregistruotų įmonių uždirbtam pelnui būtų taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, taip sudarant palankesnes sąlygas įmonių augimui ir plėtrai. 

Apmokestinimo bazės plėtra ir lengvatų peržiūra

Siūloma šiuo metu taikomą lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą knygoms ir neperiodiniams leidiniams sumažinti iki 5 proc. Kitoms prekėms ir paslaugoms, kurioms buvo taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas siūloma padidinti iki 12 proc. 

Taip pat siūloma atsisakyti šildymo PVM lengvatos. Pabrėžtina, kad kartu bus siekiama didinti ir kompensacijas už šildymą galinčių gauti ratą.

Siekiant efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, pvz., kaip sveikatos apsaugos kokybės ir prieinamumo didinimą, darbdavio sumokamas papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokas siūloma įskaityti į apmokestinamąją darbo užmokesčio dalį. Šią naudą laikant darbo užmokesčio dalimi, darbdavys toliau galės tokiomis sąnaudomis mažinti apmokestinamąjį pelną, ją svariau finansuojant jo paties lėšomis.

Papildomi gynybos finansavimo šaltiniai

Siekiant užtikrinti tvarias pajamas pasiūlyta Valstybės gynybos fondą finansuoti saugumo įnašo lėšomis. 10 proc. saugumo įnašo tarifo mokestį mokėtų Lietuvoje veikiantys draudikai nuo ne gyvybės draudimo sudarytose – pratęstose, pakeistose, jei keičiasi ir draudimo įmoka – sutartyse nurodytos bendros draudimo įmokų sumos, išskyrus  transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo fizinių asmenų (draudėjų) draudimo įmokas, kurios nebūtų apmokestintos. Įgyvendinus šį pasiūlymą į Gynybos fondą patektų apie 110 mln. eurų papildomų pajamų.

Siekiant prisidėti prie valstybės gynybos finansavimo, o kartu ir visuomenės sveikatos politikos tikslų, siūloma įvesti akcizus nealkoholiniams saldintiems gėrimams, energiniams gėrimams, taip pat akcizus įvesti ir gėrimų koncentratams, būtų išvengta galimo pakaitumo efekto. Saldintiems gėrimams, kuriuose cukrų 100 ml gėrimo yra daugiau kaip 5 g, bet mažiau kaip 8 g, taip pat saldiklių turintiems gėrimams, numatyta taikyti 7,4 Eur/hl akcizo tarifą, o gėrimams, kuriuose cukrų tokio paties gėrimo kiekio yra 8 g ir daugiau, taip pat ir energiniams gėrimams – 21 Eur/hl. 105 Eur/hl arba 4,3 Eur/kg akcizų tarifą siūloma taikyti gėrimų koncentratams. 

Skaičiuojama, kad dėl mokestinių veiksnių 1 l gėrimo, turinčio daugiau kaip 5 g, bet mažiau kaip 8 g cukrų, taip pat vien tik saldiklių turinčio gėrimo kitąmet brangtų po 0,09 euro, toks pat kiekis gėrimo, turinčio 8 g ir daugiau cukrų, taip pat energinio gėrimo – po 0,25 euro, 1 l koncentrato – 1,27 euro, o 100 g – 0,52 euro. Šie pakeitimai valstybės biudžetui per metus sugeneruotų apie 25 mln. eurų papildomų pajamų.

Kartu numatyta taikyti išimtis ir akcizais neapmokestinti farmacijos produktų, medicinos priemonių, maisto papildų, veterinarinių vaistų, pieno, pieno ir rauginto pieno gaminių, pradinio maitinimo kūdikių mišinių, tolesnio maitinimo kūdikių mišinių, taip pat saldintų gėrimų, skirtų maisto gamybai, nefasuotų saldintų gėrimų, pagamintų viešojo maitinimo įstaigose ir kitų produktų. 

Šiuo metu taikomus standartinį 16 proc. ir lengvatinį 6 proc. pelno mokesčio tarifus siūloma padidinti 1 procentiniu punktu. Šie pakeitimai valstybės biudžetui per metus leistų užtikrinti 111,5 mln. eurų papildomų pajamų.

Vyriausybė ministerijoms iškėlė tikslą susimažinti valdymo išlaidas, tokiu būdu prisidedant prie gynybos tinkamo finansavimo užtikrinimo. Ministerijos (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją) savo valdymo srityse turės peržiūrėti ir nulinio biudžeto metodu suplanuoti vidines viešojo sektoriaus išlaidas. Tai apima išlaidas administracinėms reikmėms, informacinėms technologijoms, kitoms viešųjų pirkimų būdu planuojamoms pirkti prekėms ir paslaugoms. Svarbi sąlyga – kad šie sutaupymai nedarytų neigiamo poveikio visuomenei teikiamoms paslaugoms. Taip pat ministerijos turės pateikti siūlymus ir dėl žemesnio prioriteto veiklų atsisakymo arba jų apimties sumažinimo. Tiek šiuos siūlymus, tiek vidinių viešojo sektoriaus išlaidų sutaupymus numatoma aptarti derybų dėl biudžeto metu.

Išsamų mokestinių pasiūlymo paketą ir naujausią informaciją rasite čia.