Birželio darbo rinkai būdingas įprastas vasaros pradžios sezoniškumas – aktyvumas bent kiek prislopęs. Darbdaviai paskelbė 15,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 400 mažiau nei gegužę. Nepaisant to, darbuotojų paieška išliko aktyvesnė nei spalio-kovo laikotarpiu, o pradėjusių dirbti buvo daugiau nei žiemą (gruodį-vasarį).

Darbo skelbimų daugiausiai pateikęs sektorių trejetukas nesikeitė: pusė visų laisvų darbo vietų – gamybos (3 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,6 tūkst.) bei prekybos (2,4 tūkst.) įmonėse. Darbuotojų paiešką birželį intensyvino naujus mokslo metus planuojančios švietimo įstaigos, pateikusios 900 darbo pasiūlymų.

Bendras dirbančiųjų skaičius išlieka stabilus ir aukštas. Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirbo 1,46 mln. asmenų – 4,1 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai darbuotojų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos įmonėse.

„Pasyvesnė darbuotojų paieška birželį yra įprastas Lietuvos darbo rinkos reiškinys: po intensyvios darbuotojų paieškos šiltajam sezonui ir daliai verslų lėtinant samdą dėl atostogų, darbuotojų poreikis šiek tiek mažesnis daugelyje veiklos sektorių. Įvasarojus mažiau nei prieš vasaros startą ieškoma padavėjų, barmenų, virtuvės pagalbininkų, kasininkų, statybos darbininkų, tačiau prasidėjo intensyvesnė pedagogų paieška. Mokytojams darbo pozicijų – daugiausiai nuo metų pradžios“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pasyvesnę darbuotojų samdą rodo ne tik sumažėjęs laisvų darbo vietų skaičius, bet ir mažesni į darbo rinką sugrįžtančių Užimtumo tarnybos klientų srautai. Tarpininkauta įsidarbinant 18,5 tūkst. žmonių – jų skaičius traukėsi dešimtadaliu (2,1 tūkst.), o įsidarbinimas mažėjo beveik visuose ūkio sektoriuose ir didesnėje šalies dalyje (46 savivaldybėse).

Visgi birželį į darbo rinką sugrįžo 2,1 tūkst. (12,6 proc.) daugiau klientų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Aktyviau nei pernai pradėta dirbti visuose ūkio sektoriuose, išskyrus transporto ir saugojimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos įmonėse. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi 8,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 600 (6,9 proc.) mažiau nei gegužę, tačiau šiek tiek (400) daugiau nei praėjusių metų birželį.

„Nors bendras įsidarbinimų skaičius mažėjo, stebime pozityvių ženklų – ilgalaikių bedarbių ir asmenų su negalia aktyvumas didėja, o siūlomas atlyginimas kyla. Tai rodo, kad rinka veikia tolygiai, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo lėtesnė“, – sako J. Zemblytė.

Užimtumo tarnybos darbo skelbimuose birželį ieškant darbuotojų vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis buvo 1554 Eur – dešimtadaliu (148 Eur arba 10,5 proc.) didesnis nei prieš metus. Specialistų ir tarnautojų grupėje didžiausias atlygis siūlytas ieškant bendrosios praktikos gydytojų (4,2 tūkst.), gydytojų specialistų (3,8 tūkst.), laivavedžių (3,5 tūkst.), odontologų (3 tūkst.), programinės įrangos kūrėjų (2,7 tūkst.). Ieškant kvalifikuotų darbininkų ir operatorių didžiausias vidutinis atlygis siūlytas oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių montuotojams (2 tūkst.), stogdengiams (2 tūkst.), gręžinių gręžėjams (1,9 tūkst.), elektrikams ir suvirintojams (1,9 tūkst.). Nekvalifikuoto darbo grupėje didžiausias vidutinis atlygis siūlytas langų plovėjams (1,6 tūkst.).

Šalies registruotas nedarbas išliko nepakitęs ir mėnesio pabaigoje siekė 8,4 proc. Nedarbo rodikliai mažėjo 39 savivaldybėse, didėjo – 12-oje, nepakito – 9. Labiausiai mažėjo Palangos (0,9 proc. punkto), Kretingos ir Lazdijų r. (po 0,7 proc. punkto) savivaldybėse, o didėjo – Klaipėdos mieste (0,3 proc. punkto) bei Klaipėdos rajone, Kupiškyje, Jurbarke ir Visagine (po 0,2 proc. punkto). Palyginti su situacija prieš metus, šalies registruotas nedarbas mažesnis 0,1 proc. punkto (buvo 8,5 proc.).

Liepos 1 d. šalyje registruota 153,4 tūkst. bedarbių – 600 mažiau nei prieš mėnesį ir 1,4 tūkst. mažiau nei prieš metus.