Aplinkos ministerija nuosekliai mažina biurokratiją visose savo kuruojamose srityse ir pavaldžiose įstaigose, siekdama, kad gyventojams, verslui bei valstybės institucijoms paslaugos būtų teikiamos greičiau, paprasčiau ir skaidriau. Šie pokyčiai ne tik taupo laiką ir lėšas, bet ir atveria daugiau galimybių skaitmenizacijai bei patogesniam paslaugų naudojimui. Straipsnių cikle, skirtame pristatyti jau priimtus arba planuojamus priimti sprendimus biurokratijos mažinimui, informuosime apie skirtingų skyrių bei specialistų įdirbį šioje srityje. Šį kartą – Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės darbai. Šis Aplinkos ministerijos skyrius iki šių metų liepos 1 d. įgyvendino reikšmingus teisės aktų pakeitimus, sumažinusius administracinę naštą ir sukūrusius didelę pridėtinę vertę visuomenei bei verslui.  

Vienas iš reikšmingų atliktų darbų administracinės naštos mažinimui – priimti Žemės informacinės sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Nuo rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti Žemės informacinė sistema, leidžianti taikyti vieno langelio principą valstybinės žemės patikėtinių administracinėms paslaugoms. Dėl šių paslaugų pareiškėjams reikia kreiptis tik vieną kartą, jie gali stebėti visus procesus elektroninėje erdvėje, o vykdomi procesai tapo skaidresni.  Dalis paslaugų perkelta į elektroninę erdvę, o administracinė našta ūkio subjektams sumažinta daugiau kaip 76 tūkst. eurų. 

Svarbus pokytis įgyvendintas ir Nekilnojamojo turto kadastro sistemoje. Parengti ir priimti teisės aktų pakeitimai. Juose supaprastinti ir sutrumpinti nekilnojamųjų daiktų registravimo ir duomenų keitimo procesai, atsisakyta išankstinių žemės sklypų planų bei pakartotinių kadastro duomenų bylų patikrų. Taip pat numatyti aiškūs dokumentų pateikimo terminai bei galimybė daugiau informavimo procedūrų vykdyti elektroniniu paštu. Tai sumažino perteklinių registruotų laiškų siuntimą ir pagreitino procesus. 

Pokyčiai palietė ir kadastro bylų patikras. Dabar jas atlieka tik viena institucija – Registrų centras. Nacionalinė žemės tarnyba nebevykdo šios funkcijos, todėl sumažėja institucijos finansavimo poreikis ir optimizuojamas jos darbas. 

Nuo lapkričio 1 d. pradės veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema, kurioje skaitmenizuojama daugiabučių ir savivaldybių pastatų techninė informacija bei viešinami duomenys atvirų duomenų portale. Šis sprendimas vien dėl sumažėjusios administracinės naštos leis sutaupyti reikšmingą kiekį pinigų – daugiau kaip 5,5 mln. eurų. 

Iki metų pabaigos planuojama ir daugiau pokyčių. Planuojamos ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisos, numatančios supaprastinti žemės sklypų ženklinimo procesus, taip pat numatyti daugiau atsakomybės matininkams atsisakant perteklinių kadastro duomenų patikrų procesų. Šiomis pataisomis bus atsisakoma perteklinio reikalavimo žemės sklypų savininkams saugoti riboženklius, kai ne dėl jų kaltės riboženkliai buvo sunaikinami vykdant ūkinę veiklą, (tai žemės sklypų savininkams užtraukdavo administracinę baudą).  Bus optimizuoti kvalifikacijos kėlimo reikalavimai matininkams bei numatyta daugiau galimybių naudoti elektronines informavimo priemones.  

Taip pat parengtas Geodezijos bei kartografijos įstatymo projektas, kuriuo atsisakoma perteklinio reikalavimo saugoti geodezinio pagrindo punktus, juos atstatyti bei šiems punktams nustatyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Numatoma optimizuoti kvalifikacijos kėlimo reikalavimų periodiškumą geodezininkams bei užtikrinti erdvinių duomenų atnaujinimą, atvėrimą ir panaudojimą laikantis nacionalinio saugumo reikalavimų. Priėmus šiuos pakeitimus, administracinė našta sumažėtų daugiau kaip 37 mln. eurų. 

Šie darbai – nuosekli Aplinkos ministerijos veiklos kryptis, orientuota į  biurokratinės naštos mažinimą, efektyvų valstybės informacinių išteklių valdymą, skaitmenizavimą bei palankesnes sąlygas tiek visuomenei, tiek verslui.