2025-ieji paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais – visoje Lietuvoje pagerbiamas šio genialaus kūrėjo palikimas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), jungdamasis prie nacionalinės iniciatyvos – M. K. Čiurlionio gimtadienio ir Kultūros dienos paminėjimo, savaitgalį pakvietė publiką į šventinį vakarą, kuriame jausmingas koncertas „Dainos smėlio laiptais“ tapo tiltu tarp epochų, kultūrų ir širdžių.

Vakarą pradėjo KVMT vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio ir chormeisterio, dirigento Kęstučio Jakeliūno pokalbis „Nuo partitūros iki vaidmens“, kurio metu kolegos dalinosi prisiminimais iš studijų, diskutavo apie chorinės muzikos ypatumus ir M. K. Čiurlionio įtakos svarbą jų kūrybiniam keliui. Vėliau klausytojai buvo pakviesti į KVMT choro (vyr. chormeisteris Vladimiras Konstantinovas) koncertą „Dainos smėlio laiptais“ teatro fojė. Čia, diriguojant K. Jakeliūnui, nuskambėjo M. K. Čiurlionio, G. F. Händelio, G. Verdi, C. Orffo, J. Naujalio, V. Augustino, V. Konstantinovo kūriniai.

KVMT choras klausytojams padovanojo ypatingą patirtį. Kolektyvo sceninė branda ir jautrus muzikos pajautimas leido atskleisti subtilią chorinės muzikos įvairovę, paverčiant ją gyvu, klausytoją paliečiančiu pasakojimu: choristų balsai skleidėsi nuo monumentalių, dramatiškų kulminacijų iki vos girdimų emocinių atspalvių.

Šią choro programą parengė ir koncertą dirigavo išskirtinė Lietuvos chorinės kultūros asmenybė – Kęstutis Jakeliūnas. Baigęs Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją ir studijavęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, šiandien jis pelnytai laikomas vienu ryškiausių šalies choro vadovų ir dirigentų. K. Jakeliūnas – Kauno mišraus choro „Kamertonas“ meno vadovas, vokalinio ansamblio „Acusto“ įkūrėjas, Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas. Jo muzikinėje veikloje dera akademinės žinios ir įgimta intuicija, tad kiekviena interpretuojama partitūra tampa gyvu dialogu su publika.

„Dainos smėlio laiptais“ į teatro istoriją įsirašys kaip vakaras, kuriame darniai susiliejo laiko patikrinti kūriniai, patyrusio meistro ranka ir ambicingo choro energija, o svarbiausia – klausytojų jautrumas bei bendrystė. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siekia, kad jo choras būtų matomas ne tik kaip muzikinio teatro dalis, bet ir kaip savarankiškas, išskirtiniais balsais ir kūrybiniu gyvybingumu spindintis kolektyvas.

Dominyko Mažūno nuotraukos