Įsigyti būstą esant jaunam reiškia ne tik pradėti naują etapą asmeniniame ar šeimos gyvenime, bet ir priimti vieną svarbiausių finansinių sprendimų. Didžioji dalis būsto paskolų Lietuvoje tenka jauniems žmonėms, o jų pasirinkimus dažniausiai lemia banko finansavimas ir bendros šeimos pajamos, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Dauguma paskolų – jaunimui

Daugiau nei pusė (55 proc.) būsto paskolų sutarčių sudaromos su jaunesniais nei 36 metų gyventojais, o 63 proc. tokių sutarčių pasirašomos su bendraskoliu, rodo „Luminor“ banko duomenys.

Anot L. Žukovės, tikėtina, kad šios sutartys daugeliui yra žingsnis link pirmojo būsto. Tai ne tik emocinis, bet ir strategiškai svarbus žingsnis, nulemiantis tolesnę žmogaus ar šeimos finansinę ateitį.

„Įprastai pirmąjį būstą žmonės įsigyja būdami dar jauni, taip siekdami stabilumo ir investuodami į savo ateitį. Tai sąmoningas pasirinkimas, kuriam jie ruošiasi iš anksto: vertina savo galimybes, konsultuojasi su specialistais, ieško sprendimų. Dauguma jaunų gyventojų pirmąjį savo būstą įsigyja tiek padedami banko, tiek artimųjų“, – teigia ekspertė.

Anot jos, būsto paskola pirmajam būstui – ne išimtis, o norma, prie kurios prisideda ir augantis finansinis raštingumas, ir bankų siekis užtikrinti atsakingą skolinimą(si). Dėl to pirkėjai kartu su finansine pagalba gauna ir profesionalų palaikymą viso proceso metu, nuo paskolos planavimo iki jos išmokėjimo.

Sukaupti pradiniam įnašui sudėtinga

Skaičiai rodo, kad sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose Lietuvos vietovėse yra itin sudėtinga. Pavyzdžiui, norint sukaupti 15 proc. pradinį įnašą 60 kv. m butui Vilniuje, vidutines pajamas gaunančiam žmogui reikėtų taupyti apie devynerius metus. Kaune – septynerius, Klaipėdoje – šešerius, o Šiauliuose – ketverius.

„Jei kalbame apie erdvesnį, 90 kv. m būstą, taupymo laikotarpis dar labiau pailgėja: Vilniuje – iki 13 metų, Kaune – iki 10, Klaipėdoje – iki 9, Šiauliuose – iki 7. Tai reiškia, kad būsto įperkamumo prasme artėjame prie Stokholmo, Paryžiaus ar Londono lygio“, – pasakoja ekspertė.

Ji priduria, kad pradinį įnašą sumažinus iki 10 proc., sostinėje tai vis tiek lieka didelis iššūkis. Sutaupyti 60 kv. metrų butui vidutinių pajamų gavėjui prireiktų daugiau nei penkerių metų. Todėl galima sakyti, kad be papildomų pajamų ar artimųjų pagalbos būstą Vilniuje įsigyti vis dar sudėtinga.

„Vidutinė taupymo norma Lietuvoje – apie 12 proc. pajamų. Toks tempas reiškia, kad daugeliui žmonių tektų taupyti dešimtmetį ar dar ilgiau. Dėl to nemaža dalis gyventojų bando taupyti didesnę pajamų dalį – apie 20 proc., bet ir tai ne visada garantuoja greitesnį procesą“, – teigia L. Žukovė.

Gali padėti valstybės parama

Valstybės teikiama finansinė parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, apima dalinį pradinio įnašo kompensavimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie neturi sukaupę santaupų, bet siekia įsikurti mažesniuose miestuose ar miesteliuose.

„Būsto rinka Lietuvoje vis dar labai koncentruota didmiesčiuose, tačiau regionai turi daug potencialo – tiek gyvenimo kokybės, tiek kainų požiūriu. Dėl to ši paramos priemonė ne tik padeda pavienėms šeimoms, bet ir prisideda prie regionų stiprinimo“, – pažymi L. Žukovė.