Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius, lyginant su pastaraisiais metais, išlieka stabiliai aukštas – 2025 m. vaiko teisių gynėjai sulaukė beveik 54 tūkst. pranešimų. Vaikams pagalbos prireikė kas 10 minučių, o vidutiniškai 9 vaikai kasdien patyrė smurtą.

Net 70 proc. gautų pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių pasitvirtino. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, tai liudija, jog visuomenė ne tik išdrįsta pranešti, bet ir vis geriau atpažįsta situacijas, kuriose vaikas nukenčia fiziškai ar psichologiškai.

„Per 10 minučių galime perskaityti vaikui pasaką, tačiau kai kurių vaikų realybė kitokia. Pernai vaiko teisių gynėjų pagalbos vaikams prireikė beveik kas 10 minučių, tai vidutiniškai 148 pranešimai per parą. Tiesa, didelis pranešimų skaičius siunčia ir raminančią žinutę – mūsų visuomenei rūpi vaikai. Žmonių pastabumas ir empatija auga, o patikimos informacijos perdavimas leidžia vaiko teisių gynėjams reaguoti operatyviai ir, esant poreikiui, laiku pasirūpinti vaikų saugumu“, – sako I. Skuodienė.

Geriausiai atpažįstama smurto forma – fizinis smurtas

2025 m. Lietuvoje nuo smurto nukentėjo beveik 4 tūkst. vaikų. Iš jų fizinį smurtą patyrė 2925 vaikai, seksualinį smurtą – 422, psichologinį smurtą – 431, o nepriežiūrą – 151 vaikai. Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaičių.

2025 m. daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus perdavė policijos pareigūnai, t. y. 60 proc. iš visų pranešimų. Taip pat augo iš vaikų gaunamų pranešimų skaičius, kurių net 80 proc. pasitvirtino. Tad vaiko balsas išliko patikimiausiu.

„Vaikai praneša apie sunkumus namuose, mokykloje, apie patirtą įvairių formų smurtą, patyčias. Augantis vaikų pranešimų skaičius rodo, kad vaikai vis geriau atpažįsta netinkamą elgesį jų atžvilgiu ir išdrįsta apie tai pranešti. Tiesa, jie labai saugo savo šeimos duomenis, o tais atvejais, kai jais pasidalina, aplinkybės tikrai būna skaudžios“, – teigia Tarnybos direktorė.

Daugėja pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių elektroninėje erdvėje

Vaiko teisių gynėjai gauna vis daugiau pranešimų apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus, vaiko teisių pažeidimus skaitmeninėje erdvėje – patyčias, apgavystes, be tėvų susitikimo pasidalijamu vaiko atvaizdu ir pan., bei apie skaudžias psichologines vaikų patirtis, kenčiant dėl skyriumi gyvenančių tėvų nesutarimų.

„Dažnai vaiko teisių gynėjai susiduria su vaikų patiriamu emociniu skausmu, gėda ar net jaučiama kalte dėl tėvų nesutarimų skyrybų metu, dalijantis turtą ar nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Tad labai svarbu, kad tėvai sudėtinguose situacijose visuomet pirmiausiai pagalvotų apie vaiko savijautą, siektų atliepti jo poreikius, o nežinodami, kaip tinkamai pasielgti – nebijotų pasitarti, ieškotų specialistų pagalbos“, – sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Kita auganti problema – vaikų priklausomybė nuo socialinių tinklų ir internetinių žaidimų

„Vaikai vis dažniau įninka į skaitmenines džiungles – čia atranda ryšį su pasauliu, sužino naujus dalykus, ieško draugų, žaidžia žaidimus ir pan. Tačiau dažnas ir neatsakingas naudojimasis internetu kelia ir tam tikras rizikas – internetines patyčias, priklausomybės internetui vystymąsi. Todėl labai svarbu, kad tėvai su vaikais kalbėtųsi apie galimas grėsmes bei saugų elgesį socialiniuose tinkluose“, – sako G. Batulevičius.

Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog ženklai išduodantys vaiko priklausomybę nuo interneto gali būti nuolatinis lankymasis socialiniuose tinkluose, staiga atsiradęs vaiko noras atsiriboti nuo draugų, šeimos. Taip pat, jei vaikas visuomet mieliau renkasi veiklas skaitmeninėje erdvėje, o siūlymas nuo jų atsitraukti kelia stiprias emocines reakcijas, agresiją, tai gali būti užsimezgusios priklausomybės požymiai.

Anot G. Batulevičiaus, svarbu atminti, kad vaikas gali suklupti ir tai normalu, tad jam visuomet svarbu jausti tėvų palaikymą bei gauti pagalbą. O suaugusiems itin svarbu laiku pastebėti vaikų ir paauglių elgesio pasikeitimus ir, esant poreikiui, išdrįsti nedelsiant kreiptis pagalbos.

Gyvybės langelyje – 2 vaikai, keli šimtai vaikų vis dar laukia savo įtėvių

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo globojami 5774 vaikai. Sekant statistines tendencijas matyti, jog skaičius nuosekliai mažėja – lyginant 2025 m. su 2023 m., globojamų vaikų skaičius sumažėjo 9,8 proc. Mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių lemia demografinė situacija Lietuvoje, mažėjantis gimstamumas, šeimų bendradarbiavimas su specialistais bei didėjantis pagalbos ir paslaugų šeimoms prieinamumas lemia mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių.

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad pastaruosius tris metus įvaikinimų Lietuvoje nežymiai mažėja: 2023 m. buvo įvaikinti 54 vaikai, 2024 m. - 56, o 2025 m. - 49. Šis pokytis vyksta dėl mažėjančio globojamų ir tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 338 vaikai, o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 163 žmonės.

Taip pat svarbu paminėti, kad 2025 m. buvo pirmieji metai, kai į užsienio valstybę nebuvo įvaikintas nei vienas vaikas.

Praėjusiais metais 2 vaikai buvo rasti gyvybės langelyje, o dar vienas kūdikis buvo rastas prie ligoninės, kurioje gyvybės langelio nėra. Nuo 2009 m., kai buvo įsteigti gyvybės langeliai, iki 2025 m. pabaigos juose buvo rasti 97 vaikai, iš kurių 16 tėvai susigrąžino.

Vaiko teisių gynėjai kviečia kartu kurti vaikystę be skausmo

Statistiniai duomenys atskleidžia, jog pernai 33 tūkst. vaikų teisės galimai buvo pažeistos. Pagal oficialią statistiką, tai beveik 7 proc. visos šalies vaikų. Iššūkiai su kuriais susiduria vaikai kenkia jų raidai, emocinei bei fizinei sveikatai. Tačiau vaiko teisių gynėjai primena, jog to galima būtų išvengti kuriant ir puoselėjant saugumu bei pasitikėjimu grįstą vaikų ir tėvų tarpusavio ryšį.

„Kurkime ryšį su vaiku skaitydami knygą, kalbėdamiesi apie džiaugsmus ir sunkumus, drauge spręsdami problemas, žaisdami bei įdėmiai klausydamiesi vaiko. Tik kartu mes galime kurti aplinką, kurioje vaikai džiaugtųsi saugia ir laiminga vaikyste“, – sako I. Skuodienė.

Kaip kurti tvirtą ir pasitikėjimu grįstą santykį su vaiku, vaiko teisių gynėjai kviečia skaityti knygoje „Ryšį kuriantys tėvai“, kuri paruošta drauge su „Paramos vaikams centro“ psichologėmis. Šią nemokamą elektroninę knygą, kaip ir daug kitų naudingų leidinių, visuomenė gali rasti vaiko teisių e-bibliotekoje – vietoje, kur telpa svarbiausi atsakymai apie vaiką, jo balsą ir ryšio kūrimą.  Vaiko teisių gynėjai viliasi, kad šios žinios tėvams padės jaustis tvirčiau, o specialistams sprendimus dėl vaikų priimti ramiai ir užtikrintai.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.