Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina gyventojus išlikti budrius – artimiausiu metu daliai jų priėmus sprendimus pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos ir gavus sukauptas lėšas, daugiau žmonių disponuos didesnėmis pinigų sumomis. Tokiose situacijose gyventojai gali tapti patrauklesniu taikiniu finansiniams sukčiams.

Sukčiai pasinaudoja tuo, kad žmonės tuo metu priima svarbius finansinius sprendimus, ir siekia juos paveikti skubotai ar emociškai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, budrumas, kritinis mąstymas ir neskubėjimas priimti finansinių sprendimų yra veiksmingiausia apsauga nuo sukčių.

„Viešojoje erdvėje vis pasirodo žinutės apie tai kaip apgaulės būdu sukčiai iš gyventojų pasisavina dideles sumas santaupų. Netrukus dalies žmonių sąskaitas pasieks antros pensijų kaupimo pakopos pinigai, tad ir sukčiai greičiausiai nesnaus ir ieškos progų išvilioti juos, dažniausiai žadėdami stebuklingą praturtėjimą investuojant arba gąsdindami neva grėsme netekti šių lėšų. Todėl žmonėms labai svarbu neskubėti, kritiškai vertinti gautą informaciją ar pasiūlymus iš nepažįstamų asmenų ir, kilus abejonių, pasitarti su artimaisiais ar specialistais, galiausiai – kreiptis į policiją. Jokie finansiniai sprendimai negali būti priimami spaudžiant ar skubinant“, – sako ministrė.

Ji pabrėžia, kad valstybės institucijos, tokios kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ ar kitos, neskambina gyventojams ir nesiunčia el. laiškų ar sms žinučių dėl antros pensijų kaupimo pakopos lėšų, todėl bet kokie tokio pobūdžio skambučiai ar pranešimai turėtų būti vertinami kaip galimas sukčiavimo bandymas.

Kokie dažniausi sukčiavimo būdai?

Remiantis Lietuvos bankas ir Lietuvos policija rekomendacijomis, dažniausiai pasitaiko atvejų, kai sukčiai apsimeta bankų ar valstybės institucijų darbuotojais ir teigia, kad gyventojo pinigai yra nesaugūs. Tokiais atvejais žmonės raginami skubiai pervesti lėšas į „saugią“ sąskaitą, kuri iš tiesų priklauso sukčiams.

Taip pat vis dar dažnos apgaulingos investavimo schemos, kai siūloma greitai ir be rizikos uždirbti, pasinaudojant turimomis santaupomis. Sukčiai gali siųsti nuorodas į suklastotas interneto svetaines, kurios vizualiai primena patikimas finansų įstaigas, arba susisiekti per socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles.

Gyventojai turėtų įsidėmėti, kad nei bankai, nei valstybės institucijos neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių ar patvirtinimo kodų, taip pat niekada nesiūlo pervesti pinigų dėl „saugumo“. Įtarimų turėtų kelti ir situacijos, kai reikalaujama veikti nedelsiant arba žadamas garantuotas pelnas.

Ką daryti, susidūrus su sukčiais?

Susidūrus su įtartina situacija, svarbu nedelsiant nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir nespausti atsiųstų nuorodų. Jei kyla abejonių, rekomenduojama savarankiškai susisiekti su savo banku oficialiais kontaktais. Nukentėjus ar įtarus sukčiavimą, būtina kuo greičiau informuoti policiją per portalą epolicija.lt arba telefonu 112, o jei buvo atskleisti prisijungimo duomenys – nedelsiant juos pakeisti.