Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengti ir Seimo priimti įstatymų projektai, kuriais užtikrinamas šunų pagalbininkų prieinamumas žmonėms su negalia.

Įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją, taip pat teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais (taksi) paslauga. Minėtieji pakeitimai, numatyti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymuose.

„Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime. Pokyčiai užtikrina ne tik šių šunų prieinamumą, bet ir aiškų, valstybės remiamą veikimo mechanizmą: kompensuojamos jų parengimo išlaidos, plečiamas šunų pagalbininkų rengėjų ratas ir įtvirtinama teisė nevaržomai naudotis viešosiomis erdvėmis bei paslaugomis. Tai svarbus žingsnis kuriant įtraukią aplinką, kurioje kiekvieno žmogaus poreikiai yra matomi ir gerbiami“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Didelės šunų pagalbininkų parengimo išlaidos, siekiančios iki 25–30 tūkst. eurų, iki šiol dažnai tapdavo neįveikiamu iššūkiu.

Asmuo su negalia dabar turės teisę į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją, kuri sieks 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų, bet bus ne didesnė kaip 300 bazinių socialinių išmokų dydžio. Šiuo metu tai yra 21 tūkst. eurų.

Taip pat atsisakoma reikalavimo, kad šunį pagalbininką gali parengti tik šuns pagalbininko rengėjas, turintis tarptautinių organizacijų akreditaciją. Tai užtikrins, kad bus išplėstas šunų pagalbininkų rengėjų ratas, šunis pagalbininkus galės rengti fiziniai ar juridiniai asmenys, net ir neturintys tarptautinės akreditacijos, tačiau, siekiant užtikrinti aukštus šunų pagalbininkų rengimo kokybės standartus, bus parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinti reikalavimai šuns pagalbininko rengėjui.

Kartu su sudaryta tarpžinybine darbo grupe, į kurios sudėtį įtrauktos ir nevyriausybinės organizacijos, parengti įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys naujos tvarkos įgyvendinimo mechanizmą.