Pastarosiomis dienomis Klaipėdos, Palangos ir Šventosios paplūdimiuose jūra išmetė nemažus kiekius jūros dumblių. Tuo metu Pajūrio regioninio parko teritorijoje, Karklėje, jų pastebimai mažiau.

Pasak Pajūrio regioninio parko specialistų, į krantą išmesti dumbliai – tai raudondumbliai banguoliai (Furcellaria lumbricalis), viena svarbiausių Baltijos jūros ekosistemą formuojančių rūšių. Šie dumbliai auga jūros dugne, dažniausiai silpnai prisitvirtinę prie akmenų ar kito kieto substrato. Audrų metu susidariusios stiprios srovės juos atplėšia ir išmeta į krantą.

Anksčiau vietos gyventojai banguolius, neretai vadintus kerpėmis, rinkdavo ir naudodavo kaip natūralią trąšą. Smėlinguose pajūrio dirvožemiuose jie padėdavo pagerinti žemės derlingumą ir užsiauginti didesnį derlių. Ši praktika išlikusi ir šiandien – dalis žmonių dumblius vis dar naudoja daržams tręšti.

Moksliniai tyrimai rodo, kad banguoliuose yra biostimuliatorių – augalų augimą skatinančių medžiagų, kurios gerina trąšų įsisavinimą. Be to, šie dumbliai vertinami kosmetikos pramonėje dėl juose esančio furcelerano. Ši medžiaga pasižymi higroskopinėmis savybėmis, todėl naudojama drėkinamųjų kremų, veido kaukių ir kitų odos priežiūros priemonių gamyboje.

Pajūrio regioninio parko specialistai pažymi, kad Lietuvos pakrantėje banguoliams tinkamos buveinės telkiasi maždaug 14–16 metrų gylyje, kur vyrauja akmenuotas dugnas. Tuo tarpu ramesnėse Baltijos jūros įlankose, kur nebūna stiprių audrų, jie gali augti ir gerokai sekliau.

Vis dėlto šių dumblių augimo sąlygas blogina eutrofikacija – jūros užterštumas maistinėmis medžiagomis. Dėl intensyvaus vandens „žydėjimo“ sumažėja šviesos skvarba, todėl fotosintezei būtina šviesa pasiekia vis mažesnį gylį, o tinkamos banguolių augavietės traukiasi.

Specialistų teigimu, banguolių auginimas specialiose plantacijose galėtų tapti tvariu sprendimu. Jie būtų naudojami kosmetikos pramonei ar žemės ūkiui reikalingoms medžiagoms išgauti, kartu iš Baltijos jūros pašalinant dalį perteklinių maistinių medžiagų, kurios kasmet į ją patenka iš žemės ūkio ir kitų organinių taršos šaltinių.

Svarbu žinoti, kad patys banguoliai žmogui nėra kenksmingi. Skirtingai nei melsvadumbliai, jie neišskiria alergizuojančių medžiagų. Tačiau į krantą išmesti dumbliai natūraliai pradeda irti – juos skaido bakterijos, todėl aplinkoje didėja bakteriologinė tarša. Dėl šios priežasties maudyklose susikaupę dumbliai yra surenkami ir išvežami.

Kadangi didesni banguolių kiekiai į krantą išmetami nereguliariai, iki šiol Lietuvoje nėra susiformavusios praktikos juos sistemingai panaudoti dirvožemiui gerinti ar intensyviai naudojamiems žemės ūkio laukams tręšti. Vis dėlto specialistai pažymi, kad šis vertingas Baltijos jūros išteklius ateityje galėtų būti panaudojamas kur kas plačiau.