Vaizdo stebėjimo kameros, užtikrinančios saugumą namuose, įmonėse ir viešosiose įstaigose, taip pat padedančios kontroliuoti gamybos, logistikos ar kitų veiklų efektyvumą, gali tapti lengvu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams. Įgiję prieigą prie neapsaugotų kamerų, piktavaliai gali rinkti jautrią informaciją ir panaudoti ją nusikalstamai veiklai ar priešiškų valstybių interesams, taip sukeldami grėsmę ir nacionaliniam saugumui.

Apie šias grėsmes perspėja Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC), kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (VSD) parengę saugaus vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo rekomendacijas. Institucijos atkreipia dėmesį, kad net viena neapsaugota kamera gali suteikti galimybę ne tik rinkti vertingą informaciją, bet ir tapti prieigos tašku į visą namų, įmonės ar organizacijos tinklą.

Institucijos pateikia bazines rekomendacijas dėl vaizdo stebėjimo kamerų, naudojamų namų ūkiuose ir organizacijose:

1. Pakeisti gamyklinį administratoriaus slaptažodį į naują, stiprų ir unikalų (nesikartojantį per kelis įrangos vienetus) bei nepamiršti jį periodiškai keisti;

2. Reguliariai diegti gamintojo programinės įrangos atnaujinimus, nenaudoti pažeidžiamų saugumo nustatymų (UPnP, SSH, Bonjour, FTP ir Telnet) bei nesaugių protokolų (HTTP ir RTSP);

3. Įsitikinti, kad nėra apleistų, neprižiūrimų kamerų, nenaudoti gamintojo nebepalaikomų įrenginių ir juos pakeisti naujesne, patikimų gamintojų įranga.

4. Jei nėra būtinybės, neleisti pasiekti kameros tiesiogiai iš interneto, nuotolinei prieigai naudoti tik gamintojo rekomenduojamus sprendimus arba VPN;

5. Išjungti nenaudojamas funkcijas ir paskyras;

6. Įjungti daugiaveiksmį autentifikavimą, jei jis palaikomas (MFA);

7. Nesirinkti diegti ar atnaujinti vaizdo stebėjimo įrangos iš nepatikimų gamintojų įrenginių, gaminamų Kinijoje, Rusijoje ar Irane;

8. Naudoti tokias funkcijas kaip dalinis vaizdo suliejimas, kai yra tikimybė atskleisti jautrią informaciją (pvz., GPS lokacija);

9. Riboti vaizdo kameros stebėjimo lauką dėl perteklinių (pvz., išduodančių tikslų adresą) ir konfidencialių (pvz., aukštos rezoliucijos kamerų fiksuojamas vaizdas kompiuterių monitoriuose, dokumentuose ir pan.) detalių fiksavimo;

10. Stebėti, ar neatsirado jūsų nuosavybėje ar į jūsų nuosavybę nukreiptų jums nepriklausančių vaizdo kamerų.

Išsamiau - Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje.