Mano Gargždai - „Vaivorykštėje“ – dėmesys grįžtamojo ryšio kultūrai

„Vaivorykštėje“ – dėmesys grįžtamojo ryšio kultūrai

Parašė Zofija Vaitkuvienė, gimnazijos Mokytojų tarybos pirmininkė
Sekmadienis, 2026 rugpjūčio 30 18:49
šrifto dydis sumažinti šrifto dydį padidinti šrifto dydį
Spausdinti
El.paštas
Paveikslėlių galerija
Būkite pirmas pakomentavęs!

Įvertinkite šį įrašą

1
2
3
4
5

(2 balsai)

Nuotrauka Giedrės Jakaitės, gimnazijos mokytojos

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojai naujus mokslo metus pradėjo ir įprastomis veiklomis, ir mokydamiesi. Gimnazijos direktorė Rasa Mašurinienė pakvietė lektorę Nomedą Marazienę, kuri vedė mokymus „Grįžtamojo ryšio kultūra bendruomenėje: kaip suteikti, kaip priimti?“ Pedagogai mokymus įvertino – prasminga ugdytis emocinę kompetenciją, rūpintis tobulėjimu.

Lektorė akcentavo, kad kokybiškas grįžtamasis ryšys mokiniui leidžia suprasti, ką jis jau geba, kur dar reikėtų pasistengti ir kokį konkretų žingsnį verta žengti toliau. Jis taip pat stiprina mokinio atsakomybę už mokymąsi ir padeda suvokti klaidas kaip natūralią tobulėjimo proceso dalį. Tačiau grįžtamasis ryšys yra veiksmingas tik tuomet, kai jis konkretus, pagarbus, savalaikis ir orientuotas į tinkamus elgesio pokyčius.

Grįžtamasis ryšys komunikuojant su kolegomis, mokyklos administracija, tėvais padeda kurti atvirą, pagarba ir pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą: leidžia ne tik įvardyti tai, kas sekasi gerai, bet ir laiku pastebėti sunkumus bei kartu ieškoti sprendimų. Konstruktyviai išsakytas ir priimtas grįžtamasis ryšys padeda išvengti nesusipratimų, stiprina bendradarbiavimą ir leidžia geriau susitarti dėl bendrų tikslų. Tokia bendravimo kultūra ypač svarbi mokykloje, nes nuo suaugusiųjų tarpusavio santykių didele dalimi priklauso ir mokinių emocinė gerovė bei sėkmė.

Atlikę pratybas, gimnazijos pedagogai dar geriau suprato – ne mažiau reikšminga mokėti grįžtamąjį ryšį priimti, nes kritika neturėtų būti suprantama kaip asmeninis vertinimas ar nesėkmė. Priimdami grįžtamąjį ryšį atvirai, mokomės sustoti, išgirsti kitą žmogų ir įvertinti, ką iš gautos informacijos galime panaudoti savo ar įstaigos augimui. Mokydamiesi būti emociškai sąmoningesni, tobulėjame, atsakingai ugdomės emocinę kompetenciją.