Helicobacter pylori yra lėtinė bakterinė žmonių infekcija ir dažniausia su infekcija susijusio vėžio priežastis. Šia bakterija yra ar buvo užsikrėtę apie pusė pasaulio gyventojų, tačiau daugeliui ši infekcija nesukelia specifinių simptomų. Atsiradus įtartiniems virškinimo sistemos sutrikimams yra svarbu atlikti tyrimus dėl galimos Helicobacter pylori infekcijos.
Šiame straipsnyje, kurį parengti padėjo BIOFIRST klinikos Kaune Gastroenterologijos centro gydytoja gastroenterologė doc. dr. Irma Kuliavienė, aptariami dažniausi Helicobacter pylori infekcijos simptomai, pagrindiniai bakterijos nustatymo tyrimai, pasiruošimas jiems, Helicobacter pylori bakterijos gydymo būdai bei atvejai, kada reikėtų kreiptis į gydytoją gastroenterologą.
Kas yra Helicobacter pylori bakterija?
Helicobacter pylori (H. pylori) – tai spiralės formos bakterija, kuri gali prisitvirtinti prie skrandžio gleivinės ir ilgą laiką joje išlikti. H. pylori infekcija visada sukelia didesnį ar mažesnį skrandžio gleivinės pažeidimą, nors jis gali ir nepasireikšti jokiais simptomais.
Galvojama, jog Helicobacter pylori bakterija į organizmą patenka per burną. Nukeliavusi į skrandį, ji geba įsitvirtinti skrandžio gleivinėje, prisitaikyti prie rūgščios skrandžio aplinkos ir išlikti daugelį metų, jei infekcija nėra nustatoma ir gydoma. H. pylori užsikrečiama vaikystėje, ypač jei gyvenimo sąlygos ar higieninė aplinka yra prastos, o kartu gyvenantieji turi šią bakteriją. Suaugusieji, net ir turintys artimą kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi, užsikrečia retai. Jei bakterija yra išnaikinama, jos atsinaujinimo tikimybė yra menka.
Kokias ligas gali sukelti H. pylori infekcija?
„H. pylori yra viena iš pagrindinių lėtinio gastrito – skrandžio gleivinės uždegimo – priežasčių. Lėtinis gastritas gali pasireikšti virškinimo sutrikimu, diskomfortu pilve, skausmu, pykinimu ar kitais virškinimo sutrikimais,“ – sako BIOFIRST klinikos gydytoja gastroenterologė doc. dr. Irma Kuliavienė.
Negydoma Helicobacter pylori infekcija yra susijusi su skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Bakterija pažeidžia natūralią skrandžio gleivinės apsaugą, todėl skrandžio rūgštis gali lengviau dirginti gleivinę ir prisidėti prie skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų susidarymo. Yra įrodyta, jog negydoma infekcija didina skrandžio vėžio bei tam tikros rūšies limfomos atsiradimo riziką.
Kada reikėtų atlikti Helicobacter pylori tyrimą?
Helicobacter pylori tyrimą rekomenduojama atlikti tuomet, kai pasireiškia virškinimo sutrikimo simptomai: kai vargina pasikartojantis ar ilgai trunkantis pilvo skausmas, diskomfortas skrandžio srityje, graužimas, pykinimas, pilvo pūtimas, dažnas atsirūgimas ar kiti su virškinimu susiję simptomai. Tyrimas taip pat visada atliekamas esant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligei. Taip pat labai svarbu įvertinti, ar skirtas bakterijos gydymas – eradikacija – buvo sėkminga.
Kokie tyrimai atliekami Helicobacter pylori infekcijai nustatyti?
Norint nustatyti, ar žmogaus organizme yra Helicobacter pylori bakterija, gali būti atliekami keli skirtingi tyrimai. Tyrimą paskiria gydytojas gastroenterologas, įvertinęs ne tik paciento simptomus, bet ir kitus faktorius pagal situaciją, pavyzdžiui, ar pacientas anksčiau yra sirgęs/gydytas dėl šios infekcijos. Dažniausiai atliekami Helicobacter pylori tyrimai yra šlapalo kvėpavimo testas, išmatų antigeno tyrimas, kraujo tyrimas antikūniams nustatyti bei gastroskopijos metu atliekamas biopsinės medžiagos tyrimas, vertinant ureazės testu arba histologiniu ištyrimu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tyrimai skiriasi savo jautrumu ir specifiškumu, t. y. gebėjimu tiksliai nustatyti bakterijos buvimą. BIOFIRST klinikoje visi šie tyrimai atliekami naudojant naujausią diagnostikos įrangą vienoje vietoje, todėl pacientams nereikia kreiptis į skirtingas įstaigas.
Kraujo tyrimas antikūnams nustatyti
Kraujo tyrimas antikūnams prieš Helicobacter pylori – tai vienas iš infekcijos diagnostikos būdų, padedančių įvertinti, ar organizmas yra susidūręs su šia bakterija. Tyrimo metu iš kraujo mėginio nustatomi specifiniai IgG klasės antikūnai prieš H. pylori, kuriuos imuninė sistema gamina reaguodama į bakteriją.
Šis tyrimas yra paprastas ir greitai atliekamas – jam reikalingas tik veninio kraujo mėginys. Kraujo tyrimas antikūnams prieš Helicobacter pylori IgG yra naudingas vertinant galimą infekciją, tačiau gautus rezultatus gydytojas gastroenterologas vertina kartu su paciento jaučiamais simptomais ir kitais tyrimais, nes IgG antikūnai gali išlikti ir po anksčiau persirgtos infekcijos.
Jeigu įtariama aktyvi Helicobacter pylori infekcija, gydytojas gastroenterologas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, ureazės kvėpavimo testą ar kitus diagnostikos būdus.
Išmatų antigeno tyrimas
Dar vienas tyrimas, padedantis nustatyti Helicobacter pylori infekciją, yra išmatų antigeno tyrimas. Tyrimo metu išmatų mėginyje ieškoma specifinių H. pylori bakterijos antigenų, kurie parodo, ar šiuo metu organizme yra aktyvi Helicobacter pylori bakterija.
Šis tyrimas gali būti naudojamas ne tik pirminei infekcijai nustatyti, bet ir įvertinti gydymo veiksmingumą – po gydymo galima patikrinti, ar Helicobacter pylori bakterija buvo pašalinta iš organizmo. Išmatų antigeno tyrimas yra paprastas ir nereikalauja invazinių procedūrų, tačiau jo jautrumas labai priklauso nuo to, kokius vaistus pacientas naudojo 1 mėnesį iki atliekant šį tyrimą.
Gastroskopijos metu atliekamas biopsijos tyrimas
Gastroskopijos metu taip pat galima nustatyti Helicobacter pylori infekciją. Gastroskopija – tai diagnostinis tyrimas, kurio metu specialiu lanksčiu vamzdeliu su vaizdo kamera apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Šis tyrimas leidžia gydytojui gastroenterologui įvertinti virškinamojo trakto gleivinės būklę ir nustatyti galimus pakitimus, tokius kaip stemplės ar skrandžio uždegimas, opos ar kiti pažeidimai.
Tyrimo metu gydytojas gastroenterologas gali paimti nedidelį skrandžio gleivinės audinio mėginį – biopsiją. Biopsija yra procedūros dalis, kurios metu paimtas audinys gali būti vertinamas ureazės testu arba siunčiamas išsamesniam patologiniam ištyrimui. Ureazės testas įvertina Helicobacter pylori bakterijos buvimą, o patologų laboratorijoje tiriamas biopsijos mėginys taip pat įvertina ir bakterijos sukeltus padarinius skrandžiui – gleivinės pakitimus.
Gastroskopija su biopsija dažniausiai rekomenduojama tuomet, kai reikia išsamiau įvertinti virškinimo sistemos būklę arba kai vien simptomų ir neinvazinių tyrimų nepakanka tiksliai diagnozei nustatyti. Šis tyrimas leidžia ne tik aptikti H. pylori infekciją, bet ir nustatyti jos sukeltas komplikacijas.
Šlapalo kvėpavimo testas – vienas tiksliausių H. pylori tyrimų
Šlapalo kvėpavimo testas yra vienas dažniausiai naudojamų ir tiksliausių neinvazinių tyrimų Helicobacter pylori infekcijai nustatyti. Šis tyrimas pagrįstas H. pylori bakterijos gebėjimu gaminti fermentą ureazę, kuris padeda jai išgyventi rūgščioje skrandžio aplinkoje.
Atliekant tyrimą pacientas išgeria specialų beskonį tirpalą su žymėtu šlapalu, o vėliau iškvepia orą į mėgintuvėlį. Jei skrandyje yra Helicobacter pylori bakterija, jos gaminama ureazė suskaido šlapalą, todėl iškvėptame ore nustatomi tam tikri pokyčiai, leidžiantys nustatyti, ar skrandyje yra ši bakterija.
Vienas didžiausių šio tyrimo privalumų – jis yra neskausmingas, greitai atliekamas ir leidžia nustatyti aktyvią H. pylori infekciją be invazinių procedūrų. Tam, kad gauti rezultatai būtų tikslūs, labai svarbu tinkamai pasiruošti šiam tyrimui.
Kaip pasiruošti ureazės kvėpavimo testui?
Kad ureazės kvėpavimo testo rezultatai būtų kuo tikslesni, svarbu tinkamai pasiruošti tyrimui. Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti ir negerti bent 6 valandas, todėl dažniausiai jis atliekamas ryte. Rekomenduojama į tyrimą atvykti net nesivalius dantų.
Taip pat svarbu informuoti gydytoją gastroenterologą apie vartojamus vaistus. Antibiotikai ir skrandžio rūgštingumą mažinantys preparatai gali turėti įtakos tyrimo rezultatams, todėl labai svarbu šių vaistų nevartoti bent 4 savaites iki tyrimo.
Prieš atliekant ureazės kvėpavimo testą taip pat rekomenduojama nerūkyti ir nekramtyti kramtomosios gumos, nes tai gali paveikti skrandžio veiklą ir tyrimo rezultato tikslumą. Laikantis šių pasiruošimo rekomendacijų galima užtikrinti tikslesnius tyrimo rezultatus ir patikimesnį Helicobacter pylori infekcijos nustatymą.
Kaip gydoma H. pylori infekcija?
Nustačius Helicobacter pylori infekciją, gydytojas gastroenterologas arba šeimos gydytojas skiria gydymą, kurio tikslas – pašalinti bakteriją iš organizmo ir sumažinti jos sukeliamų komplikacijų (virškinamojo trakto opų ir vėžio) riziką. Gydymo būdas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, simptomus, anksčiau taikytą gydymą, galimą atsparumą antibiotikams ir kitus individualius veiksnius.
Dažniausiai H. pylori infekcija gydoma antibiotikų deriniu kartu su vienu ar dvejais vaistais, mažinančiais skrandžio rūgštingumą. Toks gydymas padeda sunaikinti bakteriją ir sudaro palankesnes sąlygas gyti pažeistai skrandžio gleivinei.
Baigus gydymo kursą, rekomenduojama atlikti pakartotinį Helicobacter pylori ištyrimą, pavyzdžiui, ureazės kvėpavimo testą arba gastroskopiją su biopsija. Tai leidžia įvertinti, ar gydymas buvo sėkmingas ir Helicobacter pylori bakterija buvo visiškai pašalinta iš organizmo.
Laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma H. pylori infekcija padeda sumažinti lėtinio gastrito, opaligės bei kitų su šia bakterija susijusių virškinimo sistemos ligų riziką.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją gastroenterologą?
Į gydytoją gastroenterologą rekomenduojama kreiptis tuomet, kai vargina ilgai trunkantys ar pasikartojantys virškinimo sistemos sutrikimai. Gydytojo gastroenterologo konsultacija gali būti naudinga jaučiant pilvo skausmą ar diskomfortą, dažną rėmenį, pykinimą, pilvo pūtimą, atsirūgimą ar kitus simptomus, kurie nepraeina arba kartojasi. Šie simptomai gali būti susiję su Helicobacter pylori infekcija, todėl svarbu jų neignoruoti.
„Helicobacter pylori infekciją galima nustatyti atliekant įvairius tyrimus – nuo kraujo ar išmatų antigeno tyrimo iki ureazės kvėpavimo testo ar gastroskopijos. Tinkamai parinktas diagnostikos metodas leidžia nustatyti, ar organizme yra Helicobacter pylori bakterija, priimti sprendimus dėl tolimesnio gydymo ir apsaugoti pacientus nuo šios bakterijos sukeliamų komplikacijų“, – sako gydytoja gastroenterologė doc. dr. Irma Kuliavienė.
Reklama
