Aplinkos ministro įsakymu nuo spalio 1 d. įsigalioja žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimai, nustatantys minimalų taikomą žalos atlyginimo dydį už aplinkai padarytą žalą.

Neretai neįmanoma tiksliai įvertinti, kiek teršalų buvo išmesta į aplinką, ir apskaičiuoti, kokia žala aplinkai buvo padaryta. Dėl taršos sklaidos ir absorbavimo, tai dar sunkiau padaryti esant ilgalaikiam aplinkos teršimui. Dėl to iki šiol buvo neįmanoma adekvačiai nubausti ilgalaikės taršos sukėlėjų. Pavyzdžiui, apie į upelį tekančias nuotekas pareigūnai sužino tik po savaitės. Per kelias valandas problema išsprendžiama, bet pažeidėjas galėjo būti baudžiamas tik už tą teršalo kiekį, kuris buvo išmestas į aplinką per tas kelias valandas, kuomet teršimas buvo užfiksuotas. Tai neatspindėdavo realios aplinkai padarytos žalos. Pavyzdžiui, už 100 kg sulfatų išpylimą į aplinką tekdavo atlyginti 12 Lt žalą.

Nauji aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos pakeitimai numato, kad minimalus žalos aplinkai dydis, kuris padaromas vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, sukeliamas biologinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, nuotekos) bus ne mažesnis nei 518 Lt (150 eurų). Jei aplinka užteršiama cheminėmis medžiagomis – 691 Lt (200 eurų)

Minimalus įkainis už bet kokią oro taršą (pavyzdžiui, deginama plastmasė) – 345 Lt (100 eurų).

Naujoji tvarka leis išvengti simbolinių žalos dydžių ir teršėjai turės sumokėti ne mažesnę nei minimalią sumą.

Minimalūs žalos atlyginimo dydžiai jau daugiau nei metus galioja atliekų tvarkymo srityje. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis baudžiama mažiausiai 500 litų (145 eurai). Atlyginti už aplinkai daroma žalą pavojingomis atliekomis tenka mažiausiai 1 500 litų (434 eurai).