Mano Gargždai



Vanduo – soduose gyvenantiems gargždiškiams, vėžaitiškiams, jakiškiams

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)

Vieni gali džiūgauti, kad netrukus galės civilizuotai naudotis geriamuoju vandeniu ir nuotekų tinklais, kiti pokyčių dar turės palaukti.

Politikai suplanavo, kur pirmiausia bus klojami vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai Klaipėdos rajone už ES lėšas.

 

Planavo pagal ES kriterijus

Vandentvarkos plėtros ir atnaujinimo projektų plane pateiktas Klaipėdos rajono gyvenviečių, kuriose siūloma numatyti vandentvarkos ūkio plėtrą, sąrašas pagal eilę.

Tikinama, kad gyvenviečių eiliškumas nustatytas pagal poreikio gerinti vandens kokybę, vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros, nuotekų tvarkymo, gyventojų skaičiaus gyvenvietėse ir kitus kriterijus. Planas buvo rengiamas atsižvelgiant į AB „Klaipėdos vanduo“ 2014-2020 m. geriamojo vandens kokybės gerinimo Klaipėdos rajone programą.

Planas, nustatant prioritetinę vandentvarkos plėtros Klaipėdos rajono gyvenvietėse eilę, patvirtintas siekiant kuo greičiau parengti projektinę dokumentaciją 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu skiriamų lėšų įsisavinimui.

 

Nori tinklų pramoniniame rajone

Politikai Tarybos posėdyje bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Leono Makūno klausė, kodėl į sudarytą sąrašą neįtrauktas klausimas dėl vandentvarkos plėtros Gargždų pramoniniame rajone, ypač – prie Plytų gamyklos, kuri esą labai teršia aplinką.

L.Makūnas Tarybos nariams aiškino, kad sąrašas buvo sudaromas naudojantis ES nustatytu investicijų efektyvumo rodikliu. Skaičiuojama, kad vieno gyventojo prijungimas prie tinklų negali kainuoti daugiau nei 15 tūkstančių litų. Jei kainuoja daugiau, tokie projektai paprasčiausiai nefinansuojami. Be to, ES reikalauja, kad vandentvarkos projektai pirmiausia būtų vykdomi gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau nei 500 gyventojų. Siekiama, kad leidžiant pinigus prie tinklų būtų prijungiama kuo daugiau gyventojų, nes tai sąlygoja ir didesnį aplinkosauginį efektą.

Pramoninis rajonas šių kriterijų neatitinka, jame – vos vienas kitas gyventojas. Be to, pasak L.Makūno, savivaldybė taip pat turėtų išspręsti Plytų gamyklos nuotekų sistemos nuosavybės klausimą. Jei sistema priklausytų savivaldybei, klausimą, iš kur galima gauti lėšų, būtų galima peržiūrėti iš naujo.

Galiausiai politikai įpareigojo L.Makūną kitame Tarybos posėdyje pateikti politikams informaciją apie pramonės rajono vandentvarkos ir nuotekų sistemos rekonstrukcijos finansines ir technines galimybes.

 „Klaipėdos vandenų“ vadovas taip pat pranešė, kad yra tikimybė gauti lėšų pirmųjų trijų objektų

sąraše finansavimui iš rezervinio fondo ir dar spėti gauti lėšas iš 2007-2013 metų finansavimo laikotarpio. Tuomet būtų tikimybė finansuoti ir įgyvendinti daugiau objektų iš viso sąrašo.

Iš viso sąraše yra įrašyti 59 objektai Klaipėdos rajono gyvenvietėse ir kaimuose. Įvykdyti darbus visuose objektuose 2014-2020 metais prireiktų 194 milijonų 806 tūkstančių litų. Tačiau L.Makūno tikinimu, realu būtų tikėtis apie 50 milijonų litų finansavimo. Geriausiu atveju, palankiai susiklosčius aplinkybėms, gavus lėšų dar šiemet,  būtų finansuojama ne 7, o 17 59 sąraše esančių objektų.

 

Lėšos – šešiems objektams

Tarybos posėdyje L.Makūnas politikams taip pat teigė, kad, tikėtina, pirmiausia bus gauta lėšų pirmų šešių sąraše esančių objektų finansavimui.        

Taigi, planuojama, kad pirmiausia vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimas prasidės už  Gargždų miesto ribos esančiuose kolektyviniuose soduose.

Suplanuota, kad vandentiekio tinklas šioje teritorijoje sieks 19 tūkstančių 500 metrų, nuotekų tinklas – 18 tūkstančių metrų, prireiks įrengti 3 siurblines.  Manoma, kad šiam projektui įgyvendinti prireiks apie 14 mln. 850 tūkstančių Europos sąjungos lėšų.

Antri eilėje – taip pat kolektyviniuose soduose gyvenantys gargždiškiai. Tačiau antru etapu vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimas turėtų prasidėti Gargždų miesto teritorijoje esančiuose kolektyviniuose soduose, jau seniai tapusiais gyvenamųjų namų kvartalu.

Vandentiekio tinklas šioje teritorijoje sieks 10 tūkstančių 500 metrų, nuotekų tinklas – 11 tūkstančių metrų, prireiks įrengti 2 siurblines ir išleisti apie 8 mln. 850 tūkstančių litų Europos sąjungos lėšų.

Tretieji eilėje – vėžaitiškiai.  Planuojama, kad Vėžaičių gyvenvietėje bus nutiesta 350 metrų vandentiekio tinklų ir 1100 metrų nuotekų tinklų. Tam prireiks 551 tūkstančio litų.

Tuomet vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra tęsis Jakuose, Sendvario seniūnijoje. Bus klojama 600 metrų vandentiekio ir 600 metrų nuotekų tinklų, projektui įgyvendinti prireiks 456 tūkstančių litų.

Penkti eilėje – Endriejave gyvenantys žmonės. Čia būtina įrengti 1 800 metrų nuotekų tinklų ir pastatyti vieną naują siurblinę. Tam prireiks 764 tūkstančių litų.

Kretingalės vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrai prireiks daugiau lėšų nei Endriejave – 1 milijono 608 tūkstančių litų. Mat prireiks rekonstruoti esamą nuotekų valyklą ir įrengti papildomą valymo įrengimų liniją. Tam prireiks 1 milijono litų. Dar 608 tūkstančiai litų ES lėšų bus išleista 750 metrams vandentiekio ir 850 metrų nuotekų tinklų patiesti.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 275 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,