Mano Gargždai



Vietoj apykiaurių pilaičių – maži ir taupūs namai

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

     Lietuvoje iš esmės keičiasi visuomenės požiūris į gyvenamųjų namų statybą. Nekilnojamojo turto rinkoje didėja energiniu požiūriu efektyvių namų – ir individualių, ir daugiabučių – paklausa.

 

     „Didžiuliai, pilaites primenantys apykiauriai individualūs gyvenamieji namai jau tampa praeities reliktu ir našta jų savininkams", – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Dabar žmonės linkę statyti mažesnius ir kuo taupesnius namus, kad jiems apšildyti ir prižiūrėti reikėtų kuo mažiau energijos sąnaudų." Pastaraisiais metais, kaip rodo statistika, daugiausia statoma 150-160 kvadratinių metrų ploto naujų individualių namų. Populiarėja ir dar mažesni – iki 100 kv. metrų.

     Mūsų šalyje, kaip ir reikalauja ES teisės aktai, yra nustatyti minimalūs pastatų – ir naujų, ir modernizuojamų – energinio naudingumo reikalavimai. Juos nustatant buvo remtasi specialia studija, kurią Aplinkos ministerijos užsakymu 2012 m. parengė Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslininkai. Jie apskaičiavo daugiau kaip 1800 galimų variantų, atsižvelgę į skirtingą pastatų konfigūraciją, paskirtį, inžinerinių sistemų tipą, energijos kainų kitimo scenarijų, klimato sąlygas ir pan. Nustatant energinio naudingumo reikalavimus taip pat buvo įvertinta, kaip šalies projektavimo ir statybos įmonės yra pasirengusios energiniu požiūriu efektyvesnių pastatų statybai.

     Pagal energinio naudingumo rodiklius pastatai priskiriami atitinkamai klasei – nuo žemiausios G iki aukščiausios A++. Siekiant, kad būtų lengviau prognozuoti statybos ir projektavimo išlaidas, jau 2012 m. buvo numatyta palaipsniui griežtinti energinio naudingumo reikalavimus. Naujai statomi pastatai iki 2014 m. turėjo būti ne žemesnės kaip C energinio naudingumo klasės, po 2014 m. sausio 1 d. privalo būti ne žemesnės kaip B, po 2016 m. sausio 1 d. – ne žemesnės kaip A, po 2018 m. sausio 1 d. – ne žemesnės kaip A+, po 2021 m. sausio 1 d. – ne žemesnės kaip A++ klasės. Modernizuojami pastatai iki 2014 m. sausio 1 d. turėjo būti ne žemesnė kaip D, po 2014 m. sausio 1 d. privalo būti ne žemesnės kaip C energinio naudingumo klasės.

     Pastaruoju metu Lietuvoje statoma vis daugiau A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatų. Dabar jau yra sertifikuoti 39 tokie pastatai.

     Pagal ES reikalavimus po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi pastatai turi būti beveik nevartojantys energijos – tokie, kuriems naudoti beveik visai nereikia arba labai mažai reikia energijos, kurios didžioji dalis pagaminama iš atsinaujinančių išteklių. Pagal Lietuvoje priimtą klasifikaciją tokie pastatai atitinka A++ klasę.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 69 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,