Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Dėl gripo viruso savybės, kuri mažina organizmo atsparumą kitoms infekcinėms ligoms, jai būdingos komplikacijos (plaučių, širdies raumens, galvos smegenų uždegimai ir kt.). Dažniausiai gripas komplikuojasi vyresnio amžiaus asmenims, mažiems vaikams ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Dėl gripo komplikacijų yra registruojamos mirtys. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, Europos Sąjungos šalyse kasmet nuo gripo miršta iki 40 tūkst. žmonių.

Gripo virusas gali būti trijų tipų: A, B ir C. Pirmieji du – pavojingiausi, nes sukelia  sunkią  ligos eigą. Šiais metais A tipo virusas yra paplitęs Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Galimi užsikrėtimo būdai ir ligos simptomai

Visi žmonės yra imlūs gripo virusui, jis lengvai dauginasi ir yra perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta lašeliniu būdu per orą. Čiaudint, kosint ar kalbant lašeliai su gripo virusu gali patekti į burnos ar nosies ertmę žmonėms, kurie yra iki 2 metrų atstumu nuo sergančiojo. Rečiau žmonės gripu užsikrečia netiesioginio kontakto būdu, kai palietę paviršius ar objektus, ant kurių yra gripo virusų, nenusiplauna rankų ir liečia savo burną, nosį ar akis.

Dažniausiai pasireiškiantys gripo simptomai yra pavaizduoti paveiksle. Nebūtinai turi pasireikšti visi simptomai.

Sunkiausi simptomai dažniausiai tęsiasi kelias dienas, bet skaudanti gerklė ir sloga gali tęstis ilgiau. Kai kurie asmenys gali būti užsikrėtę gripo virusu, tačiau gali nejausti simptomų arba jausti labai nežymius. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus dažniausiai suserga per 24–72 val. Užsikrėtęs asmuo, kuriam dar nepasireiškė gripo simptomai, kitus asmenis gali užkrėsti 1 dieną iki tol, kol jam pasireiškia simptomai ir nuo 5 iki 7 dienų po to, kai pasireiškia simptomai. Vaikai gripo virusą gali platinti ilgiau. Svarbu, kad pajutus pirmuosius simptomus, kreiptumėtės į šeimos gydytoją.

Vakcinacija

Tam, kad nesusirgtumėte gripu, rekomenduojame pasiskiepyti. Jeigu vakcinacija nuo ligos neapsaugos, tai sušvelnins ligos eigą, sumažins tikimybę atsirasti gripo komplikacijoms, hospitalizacijai ir mirčiai. Pasiskiepijęs jaunas ir sveikas žmogus imunitetą gripui išsaugo apie 6–12 mėn., kartais ir ilgiau. Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja kasmetinę gripo vakciną, kaip veiksmingiausią būdą apsisaugoti nuo gripo.

Kitos profilaktinės apsaugos priemonės nuo gripo:

1. Venkite artimo kontakto su sergančiais asmenimis.

Rekomenduojama vengti žmonių susibūrimo vietų ir nelankyti sergančiųjų gripu. Jeigu negalite to išvengti, nuo sergančiojo reikia stengtis laikytis 1–2 m. atstumu ir naudotis vienkartine veido kauke.

2. Reguliariai plaukite ar dezinfektantais (alkoholio pagrindu) dezinfekuokite savo rankas.

Efektyviau panaikinsite virusus nuo rankų jas plaudami su muilu po tekančiu vandeniu ne trumpiau nei 20 sekundžių. Ypač svarbu rankas nusiplauti nusičiaudėjus ar nusikosėjus. Rekomenduojama nusiplovus rankas jas nusisausinti vienkartinėmis servetėlėmis.

3. Venkite liesti akis, nosį ir burną.

Dažnai virusu užsikrečiame liesdami savo akis, nosį ar burną, prieš tai palietę daiktus, kurie yra užkrėsti virusais.

Susirgus gripu nepamirškite apsaugoti šeimos narius ar kitus asmenis, galinčius turėti su jumis artimą kontaktą:

1. Apsaugokite kitus nuo galimo užsikrėtimo lašeliniu būdu per orą. Kosint ir/ar čiaudint užsidenkite burną ir nosį servetėle. Panaudotą servetėlę išmeskite į šiukšliadėžę. Neturint servetėlės, rekomenduojama kosėti ir/ar čiaudėti ne į delną, o į vidinę rankos alkūnę.

2. Pasirūpinkite geru patalpų vėdinimu ir jų plovimu, dažnai plaukite ar dezinfekuokite dezinfektantais (alkoholio pagrindu) rankas. Šiomis priemonėmis apsaugosite aplinkinius nuo jūsų skleidžiamų gripo virusų.

3. Jeigu sergate, neikite į mokyklą ar darbą, venkite artimo kontakto su kitais žmonėmis.