Žemaitiškas užrašas „Gargžda“ artimiausiu metu miesto nepapuoš. Vakar vykusiame Tarybos posėdyje politikai pareiškė, kad reikia sugalvoti kažką naujo, o ne kopijuoti kitų miestų idėjas.

Svarstė darbo grupė

Ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai vėl grįžo prie diskusijų dėl Egidijaus Skarbaliaus idėjos prie Gargždų įrengti dekoratyvinį žemaičių tarme užrašytą užrašą „Gargžda“.

Vasario mėnesį vykusio Tarybos posėdžio metu rajono merui buvo pavesta sudaryti darbo grupę šiam pasiūlymui išnagrinėti. Pastarosios manymu, toks tapatumo ženklas miestui nėra reikalingas. Darbo grupės posėdyje Gargždų miesto garbės pilietė Aldona Vareikienė pažymėjo, kad miestui išskirtinių vietų reikia, tačiau, pasak jos, reikėtų atsigręžti į istoriją ir daugiau pasistengti įamžinant asmenybes, istorinius įvykius.

Istorikė Janina Valančiūtė pastebėjo, kad tokią mintį galima įprasminti ir iškalti ant akmens po jau esančiu užrašu „Gargždai“.

Dirbo tendencingai?

Apie sudarytos darbo grupės sprendimą vakar informacija buvo pristatyta Tarybos nariams.

E.Skarbalius pasidalino nuomone, kad, anot jo, darbo grupė dirbo tendencingai.

„Jei atsiverstumėte protokolą, pamatytumėte, kad klaidingai buvo formuluojami balsavimo terminai. Pavyzdžiui, Viktoras Kura siūlė atsižvelgti į visuomenės nuomonę, Gargždų garbės pilietė Aldona Vareikienė ir istorikė Janina Valančiūtė išsakė abejonę dėl medžiagiškumo ir tokio eskizo varianto, bet buvo pabrėžta, kad žemaičių kalba parašyti užrašai tik praturtintų. Deja, viso šito nematome. Prašiau pirmininkės teikti balsavimą dėl pritarimo pačiam užrašui „Gargžda“. Šiuo klausimu buvau neišgirstas. Ką padarysi, jeigu žemaičių kalba jums atrodo baisi“, ─ kalbėjo E.Skarbalius.

Jis  tvirtino, kad lengva ranka atsiribojama tiek nuo gyventojų, tiek nuo bendruomenės nuomonės, o kelių žmonių grupelė gali sužlugdyti arba iškreipti visą idėjos esmę.

Klaus miestiečių nuomonės

Darbo grupei, svarsčiusiai dekoratyvinio užrašo „Gargžda“ likimą, pirmininkavusi vicemerė Violeta Riaukienė patikino, kad darbo grupė būtent ir apsvarstė ne ką kita, o dekoratyvinio užrašo „Gargžda“ įrengimą: „Nemanau, kad turėjome priimti kitokį sprendimą. Balsavimo rezultatai yra aiškiai surašyti“.

V.Riaukienė svarstė, kad nebūtinai, kas tinka vieniems, tiks ir kitiems.

„Jei Varne ir Telše yra gražu, nebūtinai bus gražu Gargžda. Jei yra noras, ateityje galima padiskutuoti“, ─ dėstė vicemerė.

Žemaičių tarme prabilęs Jonas Dromantas stebėjosi, kodėl Klaipėdos rajone norima įrengti tik vieno miesto pavadinimą, parašytą žemaitiškai. Jis teigė, kad ir kiti pavadinimai tuomet turėtų būti taip rašomi.

Tarybos narys Raimondas Simonavičius pasiūlė elektroninėje erdvėje inicijuoti gyventojų apklausą, kurioje savo nuomonę galėtų išsakyti miestiečiai.

Kategoriški politikai, išklausę informaciją, nutarė, kad dekoratyvinio užrašo „Gargžda“ prie miesto kol kas nebus, pirmiau Savivaldybės internetinėje svetainėje visgi bus surengta miestiečių apklausa.