Praėjusį trečiadienį Savivaldybės salėje vyko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos taryba organizuota diskusija „Saugumas pirtyje".

     Diskusijoje dalyvavo Savivaldybės tarybos nariai, sveikatos ir turizmo įstaigų, pirčių paslaugų teikėjų atstovai, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Administracijos atstovai.

     Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Bendruomenės sveikatos tarybos narė Audronė Balnionienė pristatė diskusijos esmę. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2015-05-28 sprendimu Nr. T11-155 nustatė sveikatinimo veiklos prioritetus ir siūlo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, savivaldybės įstaigoms ir įmonėms, visuomeninėms organizacijoms savo veikloje 2015–2018 m. akcentuoti Klaipėdos rajono gyventojų sveikatą žalojančių veiksnių paplitimo mažinimą, saugios socialinės aplinkos kūrimą bei sveikatos netolygumų mažinimą.

     Todėl Klaipėdos rajono kaimo turizmo sodybų, pirčių savininkai buvo pakviesti prisidėti prie šių tikslų siekimo ir kartu aptarti Klaipėdos rajono gyventojų sveikatos stiprinimo galimybes, saugumo situaciją teikiant pirčių paslaugas, galimo bendradarbiavimo formas ir būdus.

     Kadangi viena iš pagrindinių problemų pirtyse, kuriose ne tik maudomasi, bet ir pramogaujama, yra alkoholio vartojimas, Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Turauskytė pristatė pranešimą „Alkoholis pirtyse". Nemažai diskutuota apie tai. Svarbiausia, kad pirtyse nebūtų sudaromos sąlygos girtuokliauti nepilnamečiams. Už tai turi būti atsakingi ne tik tėvai, bet ir patys pirtininkai.

     Visuomenės sveikatos saugą pirtyse aptarė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė. Ji pristatė pirčių įrengimui keliamus reikalavimus. Šiuo metu rajone yra 25 registruotos pirtys (išduoti leidimai veiklai), tačiau gali būti, kad yra tiek pat nelegaliai veikiančių, kurios nėra saugios.

     Būtent dėl alkoholio vartojimo atsiranda traumų rizika, tačiau mažiau prižiūrimose ir nekontroliuojamose pirtyse padidėja tikimybė užsikrėsti ir įvairiomis odos ligomis. Visuomenės sveikatos specialistai kontroliuoja registruotas pirtis, tikrina, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų. Tuo tarpu kitos institucijos turėtų siekti, kad nelegalių pirčių apskritai nebūtų.

     Rajone yra 3 legalūs baseinai. A. Syminienė pabrėžė, kad pirčių šeimininkai turi turėti higienos pasą, o klientai turi teisę prašyti parodyti jį. Diskutuota dėl problemos, kad higienos paso negali išsiimti netradicinės pirtys (veltinio), nes tai nėra stacionarus statinys.

     Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininkas Gediminas Radzevičius informavo apie pažeidimų, nustatytų kaimo turizmo sodybose, pirtyse, situaciją ir prevencijos galimybes. Anot pareigūno, 2013−2014 m. buvo iškeltos 3 baudžiamosios bylos, susijusios su įvairiais smurtiniais nusikaltimais pirtyse. 2015 m. gauti 6 informaciniai pranešimai dėl konfliktų, surašyta 10 administracinių teisės pažeidimų nepilnamečiams dėl alkoholio vartojimo.

     Sveikatinimo paslaugas propaguojančių sodybų patirtis pristatė asociacijos „Šaltupė" narė Diana Radžienė, Tilvikų kaimo bendruomenės pirmininkas Pranas Šiaulys.

     Lietuviškos pirties bičiulių draugijos „Pirties bičiuliai" atstovas pirtininkas Ričardas Rasiukas kalbėjo apie saugią pirtininkystę ir pirtį kaip sveikatos zoną. Jo nuomone, pirtininkams reikia burtis, kuo daugiau mokytis iš tradicijų, rengti renginių, kur tai būtų propaguojama ir dalijamasi gerąja patirtimi.

     Diskutuota dėl rajono gyventojų sveikatinimo galimybių kaimo turizmo, apgyvendinimo, pirčių paslaugas teikiančiose įmonėse ir bendradarbiavimo formos su savivaldybės ir valstybinėmis institucijomis rajone. Reziumuojant diskusiją paaiškėjo 3 tolimesnės veiklos kryptys: mokyti (propaguoti) pirčių kultūrą tarp gyventojų ir pirčių paslaugų teikėjų; skatinti, motyvuoti legalizuotis pirčių paslaugų teikėjus – įteisinti savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka, mokyti visuomenę, pirčių paslaugų teikėjus pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių.