Mano Gargždai



Teritorijų planavimo dokumentai – aplinkos darnai užtikrinti

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi Sandros Vaičienės nuotr. Asociatyvi Sandros Vaičienės nuotr.

     Apie tai, kaip planuojamos mūsų rajono teritorijos ir kokie nauji svarbūs šios srities dokumentai bus priimti ateinančiais metais, kalbamės su Administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu Banevičiumi.

 

     Rajono teritorijos planavimo problemos ir perspektyvos buvo pristatytos neseniai vykusiame Savivaldybės vadovų ir Administracijos skyrių vedėjų pasitarime. Kokios pagrindinės problemos įvardytos?

     Teritorijų planavimo įstatymas teikė gana daug laisvių, o gyventojų užmojai ekonominio pakilimo laikotarpiu buvo gana dideli ir ne visada atitinkantys tikrovę, todėl rajono teritorijoje nenatūraliai plėtėsi senųjų gyvenviečių ribos, pamirštant jų centrų gaivinimą, kompaktiškesnį kūrimąsi patogiau sutvarkant komunikacijas ir tuo pačiu tenkinat gyventojų socialines, kultūrines ir bet kokias kitas reikmes. Kūrėsi ir naujos gyvenvietės, kurioms taip pat trūko daug ko ir blogiausia, kad dalis iš jų tapo nebeperspektyvios, − jose stovi neapgyvendinti namai, painus gatvių raizginys, įvairūs akligatviai dažnai užkerta kelius specialiosioms tarnyboms, trūksta sutvarkytų viešųjų erdvių, kyla konfliktų su ūkininkais, kurie didesnėse teritorijose norėtų auginti žemės ūkio kultūras ir pan.

 

     Ar galima teritorijas pertvarkyti, planavimo procesus pasukti tokia linkme, kad būtų tenkinami įvairūs interesai ir tuo pačiu planuojama sklandžiau, efektyviau ir racionaliau?

     2015 m. gegužės 28 d. patvirtintas Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, kuris yra Bendrojo plano sudėtinė dalis. Šis planas konkretizuoja Savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, numatydamas priemones ir apribojimus, užtikrinančius formuojamo gamtinio, kaimiškojo ir miestiško kraštovaizdžio kokybę, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą.

Paprastai tariant, teritorijos skirstomos į funkcines į zonas, įvertinus atskirų teritorijų gamtinius resursus. Teritorijose, kurios gamtiniu požiūriu nėra svarbios bendro gamtinio karkaso formavimui, gyvenamųjų, pramonės ir komercinių teritorijų plėtra nėra ribojama. Gamtiniu požiūriu jautriausiose teritorijose urbanizacijos plėtra yra pristabdoma, siekiant kokybiškos ir tvarios aplinkos.

     Siekiama, kad gamtiniam karkasui skirtos teritorijos, gyvenamosios statybos ir pramonės teritorijos būtų koncentruojamos atskirose zonose taip, kad nepersipintų viena su kita ir šalintų galimų konfliktų perspektyvas.

     Tai yra labai svarbu galvojant apie tolimesnę rajono raidą – kaip jis atrodys, − ar aplinka bus tvarkinga, ar bus galima tiesti kelius, kloti inžinerines komunikacijas taip, kad jų tinklas užtikrintų patogias jungtis ir, kas svarbiausia, kad šie procesai vyktų kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis.

 

     Kitas svarbus dokumentas – Klaipėdos rajono teritorijos administracinių vienetų ribų keitimo planas, − kokią jis duos naudą?

     Pagal jį bus tikslinamos kaimų, miestelių ir miestų ribos, atsižvelgiant į natūralius riboženklius (upė, kelias), taip pat ir į gyventojų sklypų ribas. Kai kurios artimesnės miestams ar miesteliams teritorijos bus prijungtos prie jų, − kaip prie Gargždų Saulažolių kaimo, Dovilų miestelio dalis, prie Kretingalės miestelio jungsis kai kurių kaimų teritorijų dalis ir pan. Parengti ribų keitimo planai bus viešai svarstomi su gyventojais seniūnijose.

 

     Šiuo metu rengiami Dovilų ir Endriejavo miestelių bendrieji planai taip pat padės užtikrinti sklandesnę miestelių teritorijų plėtrą?

     Šių miestelių teritorijose iš tiesų buvo gausu infrastruktūros plėtros problemų. Nebuvo atliktas Dovilų ir Endriejavo teritorijų funkcinis zonavimas, nenustatytos Dovilų ir Endriejavo teritorijos, kurioms privaloma būtų rengti ar keisti detaliuosius planus, nenustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetai ir veiklos juose apribojimai. Tik bendrieji planai gali padėti šias problemas spręsti veiksmingai. Šiuo metu laukiame atsakymo iš Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvadų ir šie planai bus teikiami tvirtinti Savivaldybės tarybai galbūt jau ateinančių metų sausį.

 

     Mūsų rajonui visada svarbus buvo turizmo potencialo didinimas. Kokie šiuo metu vykdomi ir galbūt kitų metų planavimo dokumentai padės tai užtikrinti?

     Senųjų mūsų rajono parkų prikėlimas naujam gyvenimui – labai aktualus klausimas, kuris šiuo metu sprendžiamas konkrečiai: rengiami Priekulės Vingio ir Judrėnų Stepono Dariaus parkų techniniai projektai. Na, o kitais metais – ir Gargždų miesto parko techninis projektas.

     Kitais metais taip pat bus rengiamos Želdynų sistemos kūrimo ir įgyvendinimo mokslinės rekomendacijos, kurių pagrindu bus kuriami nauji miestų ir kaimų apželdinimo planai. Tikėtina, kad viešosiose erdvėse atsiras daugiau krūmų, darniai įkomponuotų gėlynų ir pan. Tai nereiškia, kad visą apželdinimą siekiama keisti, − galbūt bus atgaivinti ir senieji želdiniai, į juos įkomponuojant naujų elementų.

 

      Praėjusiais metais Savivaldybė skyrė daug dėmesio neveikiančių kapinaičių tvarkymui ir priežiūrai, tačiau gyvenvietėse kai kur ypač aktualu įkurti ir naujas kapines?

     Taip, todėl bus rengiama ir Naujų kapinių Klaipėdos rajone poreikio, įrengimo ir esamų ribų praplėtimo galimybių studija, kurios pagrindu bus vėliau planuojamos kapinių teritorijos, atsižvelgiant į tai, kokia yra žemė aplinkui, kiek galima plėstis, išperkant sklypus ir pan. Tikėtina, kad kai kurios kapinių neturėjusios gyvenvietės, kaip Agluonėnai, pagaliau jų sulauks.

 

     Ko norėtumėte palinkėti rajono gyventojams, siekiantiems gyventi gražiai suplanuotoje ir sutvarkytoje aplinkoje, artėjančių švenčių proga?

     Linkiu plataus žvilgsnio į mūsų rajoną iš paukščio skrydžio, svarių ir apgalvotų pasiūlymų, vaisingų diskusijų, bendro suvokimo ir teisingų sprendimų, kad darnią aplinką pavyktų kurti taip, jog ateities kartos galėtų ją toliau puoselėti, įpindamos į jos struktūrą savo idėjas.

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 209 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,