Mano Gargždai



Pavasarinis siaubas: bunda alkanos erkės

Įvertinkite šį įrašą
(2 balsai)
Kvietinių g. 11 įsikūrusios veterinarijos vaistinės ir klinikos vadovas Šarūnas Nenartavičius ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti savo mažųjų draugų apsauga nuo erkių. R.Rapalienės nuotr. Kvietinių g. 11 įsikūrusios veterinarijos vaistinės ir klinikos vadovas Šarūnas Nenartavičius ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti savo mažųjų draugų apsauga nuo erkių. R.Rapalienės nuotr.

Dėl metinės oro temperatūros kilimo ir švelnių žiemų erkių aktyvumo sezono trukmė prasideda anksčiau ir baigiasi vėliau, perspėja specialistai. Šylantis oras žmones kartu su savo augintiniais vilioja daugiau būti gamtoje. Tačiau nederėtų pamiršti, kad jau kovo mėnesį skveruose, parkuose ir net daugiabučių namų žaliosiose zonose pradeda knibždėti mažos, bet itin pavojingas ligas sukeliančios erkės. Todėl svarbu pasirūpinti ne tik savo, bet ir augintinių apsauga.

 

Saugoti būtina

Anot Gargžduose veikiančios veterinarijos vaistinės ir klinikos vadovo Šarūno Nenartavičiaus, pastaraisiais metais labai stipriai išaugo augintinių (šunų, kačių) sergamumas erkių platinamomis ligomis. Pavyzdžiui, pernai į kliniką kreipėsi 28 užsikrėtusių šunų šeimininkai. Pasitaikė ir atvejų, kai veterinaras augintiniams padėti jau nebegalėjo – jų savininkai atvyko per vėlai. Didžiausias susirgimų pikas yra fiksuojamas pavasario–rudens sezonais.

Pasak specialisto, priemonių, padedančių apsaugoti augintinius, netrūksta, tačiau žmonės dažnai susimąsto per vėlai – kai veterinarijos klinikose už erkių sukeltų ligų gydymą tenka plačiai atverti pinigines.

„Šiuolaikinių priemonių įvairovė nuo erkių tikrai didelė – repelentai, antkakliai, lašai, pakabukai ir kt. Noriu akcentuoti, kad patikimiausias apsisaugojimo būdas – naudoti preparatus, kurie parduodami tik veterinarijos vaistinėje“, – patarė pašnekovas.

 

Kokybiškų ir patikimų priemonių nuo erkių galima įsigyti veterinarijos vaistinėje. R.Rapalienės nuotr.

 

Ligos – labai pavojingos

12 metų veterinarijos gydytoju dirbantis Š.Nenartavičius pasakojo, kad viena dažniausių ir net gyvūno nugaišimu galinti baigtis erkių sukeliamų ligų – iš šiltesniųjų regionų į mūsų kraštą atkeliavusi babeziozė. Ja dažniau suserga šunys.

„Pastaruosius porą metų minėtas susirgimas diagnozuojamas vos sušilus žemei, t.y. antrą-trečią kovo savaitę, nors pasitaiko pavienių atvejų ir žiemos metu“, – pasakojo specialistas.

Babeziozę sukelia parazitinis pirmuonis Babesia, ardantis raudonąsias kraujo ląsteles (eritrocitus). Babezijų yra apie 100 rūšių, parazitas dauginasi dalijimosi būdu. Ląstelė, kuri dalijasi plyšus, išsilaisvina ir keliauja į nepažeistą ląstelę. Babeziozė yra tik erkių platinama liga. Sukėlėjas perduodamas minėtam gyviui siurbiant užsikrėtusio šuns kraują, užsikrėtus pačiam ir po to įkandus kitam – imliam gyvūnui. Įmanomas kitas užsikrėtimo būdas – kraujo perpylimas.

„Laikas nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo po erkės įsisiurbimo vidutiniškai trunka 10–12 dienų. Gyvūnas, užsikrėtęs babezioze, tampa apatiškas, vangus, nenori ėsti, vemia, viduriuoja, galimas karščiavimas. Taip pat patamsėja šlapimo spalva, būdingas dažnas kvėpavimas, blyškios gleivinės. Ne visada klinikiniai požymiai yra tipiniai, tad pastebėjus gyvūno įtartiną, neįprastą būseną – nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją“, – ragino Š.Nenartavičius.

Babeziozė dažnai komplikuojasi inkstų, kepenų, neurologiniais pažeidimais. Pasitaiko atvejų, kuomet gyvūnas nugaišta ar jį tenka užmigdyti. Gyvūnai, sirgę babezioze, lieka nešiotojai visam gyvenimui.

 

Kiekvienos ligos atvejis yra kruopščiai tiriamas. R.Rapalienės nuotr.

 

Būdingas ūmus pablogėjimas

Užsikrėtusios erkės įkasti augintiniai taip pat gali susirgti anaplazmoze. Šios ligos sukėlėjai yra riketsijos – tarpiniai mikroorganizmai tarp bakterijų ir virusų, kurie į žinduolio kraują patenka praėjus ilgesniam negu 24 valandų kontaktui su erke.

„Klinikiniai ligos požymiai: karščiavimas iki 41°C, depresija, nevalgumas, apatija, daugybinis sąnarių skausmingumas (poliartritas). Galimi neurologiniai pažeidimai – pasireiškia traukuliai, kaklo skausmingumas. Kai kuriems gyvūnams būna virškinimo trakto ar kvėpavimo sistemos sutrikimo požymių: vėmimas, viduriavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas”, – pavojingus požymius vardijo vet. gydytojas Š. Nenartavičius.

Riketsijos per užkrėstos erkės įsisiurbimą gali sukelti erlichiozę – ligą paprastai pasireiškiančią kartu su babezioze. Ji dažniau diagnozuojama šunims ir katėms, sulaukusiems 6-8 metų amžiaus.

Kaip ir anaplazmozės sukėlėjas, erlichijos „atakuoja“ leukocitus, taip sukeldamos ūmų sveikatos pablogėjimą. Parazitas su leukocitais migruoja į limfmazgius, blužnį, kepenis. Inkubacinis periodas trunka nuo 8 iki 20 dienų.  Ypač jautrūs erlichiozei yra vokiečių aviganių veislės šunys.

Klinikiniai požymiai panašūs į anaplazmozės – karščiavimas, vangumas, nenoras ėsti, galimas šlubavimas, traukuliai, vėmimas, galima pastebėti padidėjusį troškulį, akių-nosies pažeidimą.

 

Pavojinga ir gyvūnams, ir žmonėms

Tokios gerai žinomos erkių sukeliamos ligos kaip boreliozė (Laimo liga) ar erkinis encefalitas yra pavojingos ne tik žmonėms, bet ir žinduoliams, paukščiams.

Boreliozė – tai bakterinė liga, kurią sukelia Ixodes ricinus kraujasiurbės erkės. Sukėlėjas patenka į šeimininko organizmą, erkei baigiant maitintis (48-72 valandą).

„Dažniau šiomis baisiomis ligomis serga jauni šunys. Visgi daugelis užsikrėtusių gyvūnų neserga kliniškai, tad šią ligą yra sunku diagnozuoti. Skirtingai nei žmonėms, gyvūnams besiplečiančios raudonos dėmės įkandimo vietoje nebūna“, – aiškino vet. gydytojas Š.Nenartavičius.

Inkubacinis periodas – 1–2 mėnesiai. Susirgusiems augintiniams gali pasireikšti artritas (sąnarių uždegimas), nefropatija (inkstų pakenkimas), taip pat būdinga pakilusi kūno temperatūra, anoreksija.

Įtariant minėtus susirgimus, būtina kaip galima ankščiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris apžiūrės jūsų augintinį, atliks reikiamus tyrimus ir paskirs būtiną gydymą.

„Pasirūpinkime savo mažaisiais draugais ir atminkite, kad profilaktika yra geriau nei gydymas“, – teigė specialistas.

 

Žmonėms patariama skiepytis

Erkinis encefalitas yra viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, kalbos ir psichikos sutrikimai, sulėtėjusi koordinacija, paralyžius ir kt. Kai kuriais atvejais gali išsivystyti lėtinė šio susirgimo forma, viena iš pasekmių – Parkinsono liga.

Žmonėms efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Pasiskiepyti galima skiepų kabinetuose. 

Taip pat būnant gamtoje derėtų atkreipti dėmesį į tinkamą aprangą, galima naudoti repelentus – erkes atbaidančias chemines priemones.

Specialistai ragina grįžus iš miško gerai apžiūrėti kūną, vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje, mat sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia pašalinti nedelsiant.

 

Patikimų sertifikuotų profilaktinių priemonių savo augintiniams galite įsigyti Šarūno Nenartavičiaus veterinarijos vaistinėje/klinikoje, esančioje Kvietinių g. 11, Gargžduose (prieš „Lietuvos paštą“). Čia patyrę veterinarijos specialistai nemokamai suteiks patarimų ligų profilaktikos klausimais.

 

Reklama

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 254 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,