Logo
 Spausdinti šį puslapį

Apsinuodijimas šventėmis: kaip gelbėtis?

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Medikai konstatuoja, kad po švenčių medicininio išblaivinimo reikalingų pacientų amžius vis jaunėja, o „šventimo„ periodas ilgėja. Asociatyvi Corbis nuotr. Medikai konstatuoja, kad po švenčių medicininio išblaivinimo reikalingų pacientų amžius vis jaunėja, o „šventimo„ periodas ilgėja. Asociatyvi Corbis nuotr.

Ilgas švenčių periodas praūžė kaip viesulas vieniems palikdamas malonius prisiminimus ir norą kuo greičiau grįžti prie įprasto ritmo, kitiems - nemigą, tuštumos jausmą bei nemažą kiekį alkoholio kraujyje. Pasak gydytojo reanimatologo Arūno Grigaliūno, šiemet darbo prikeliant žmones iš alkoholinės nebūties buvo maždaug pusantro karto daugiau nei pernai.

Medicininio išblaivinimo, pagirių ir abstinencijos sindromų gydymo paslaugas pacientų namuose teikiantis medikas A. Grigaliūnas „Vakarų ekspresui“ teigė, jog šiemet šventimas prasidėjo ypač anksti, dar gerokai prieš Kalėdas, ir nesibaigė iki šiol. Per parą gydytojas sakė reanimuojantis iki 6 pacientų.

 

Amžius jaunėja

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad jaunėja pacientų amžius ir ilgėja šventimo periodas. Žmonės, pradedant dvidešimtmečiais, geria nuo vienos iki trijų savaičių. Ir tai tikrai nėra kokios nors visuomenės padugnės. Socialinis statusas įvairus“, - teigė A. Grigaliūnas.

Šiemet šventimas prasidėjo ypač anksti, dar gerokai prieš Kalėdas, ir nesibaigė iki šiol. Medikai konstatuoja, kad po švenčių medicininio išblaivinimo reikalingų pacientų amžius vis jaunėja, o „šventimo„ periodas ilgėja.

Anot gydytojo, kas trečias po švenčių reanimuojamas pacientas yra moteris.

„Per kiek laiko organizmas įveikia tokią būklę ir žmogus vėl tampa darbingas, priklauso nuo to, kiek laiko alkoholis buvo vartojamas, - sakė gydytojas. - Jeigu tai truko vieną dieną, tai ir atgaiviname per dieną. Jeigu žmogus šventė ilgiau - prireikia mažiausiai trijų dienų, kad atsistotų ant kojų.“

Geriausias vaistas, anot gydytojo, yra miegas, todėl pacientui pirmiausiai leidžiami raminamieji. Skiriama preparatų vartoti ir vėliau - neurorubino, tianino, magnio.

„Dažną pacientą kamuoja mėšlungis, todėl mes leidžiame magnį į raumenis, o kad nebūtų taip skausminga - kartu su gliukoze“, - sakė pokalbininkas.

 

Vienas būdas gydytis

A. Grigaliūnas, paklaustas, ar taip ilgai ir gausiai „šventusiems“ žmonėms nereikėtų teikti ne tik medicininę pagalbą, bet kartu ir psichologinę, sakė, jog visada teikia įvairiapusę konsultaciją.

„Vežame pacientams net straipsnius apie alkoholio vartojimo psichologiją! Visais būdais bandome jiems „įkalti“ į galvą mintį, kad neįmanoma „išmokti gerti saikingai“, kaip kad jie tikisi, - sakė reanimatologas. - Bandome jiems padėti suprasti, kad alkoholizmas yra tam tikra organizmo alergija alkoholiui, kad nuo jos neįmanoma pasveikti. Nuolat kartojame, kad didžiausia šių žmonių bėda yra ta, kad jie pakelia pirmąją taurelę. Tai visiškai neleistina!“

Pasak mediko, tokiems žmonėms, kurie yra bent kartą peržengę ribą vartodami alkoholį, kuriems antrą dieną po išgertuvių protas sako „Nesikankink! Išgerk!“, negali kilti net minties apie „saikingą“ gėrimą.

„Net po 20 metų pradėjus vėl vartoti alkoholį, pasireikš ligos simptomai, tik dar ryškesni negu anksčiau. Kiekvienas ligos recidyvas būna sunkesnis. Tačiau jūs būsite „visiškai“ sveikas asmuo, jei neturėsite jokio kontakto su alkoholiu.

Jeigu pakelsite pirmą taurę, viskas - nebegalėsite sustoti kelias dienas. Nėra kito būdo išsigydyti šios bėdos, kaip neparagauti alkoholio visai. Nė lašo jokiomis progomis!“ - tikino A. Grigaliūnas.

 

Kopijuoja vaikai

Blogiausia, anot mediko, kad ilgalaikes tėvų „šventimo“ tradicijas mato ir nukopijuoja vaikai.

“Alkoholizmas nėra paveldimas, - akcentavo gydytojas. - Jeigu tėvai geria ilgą laiką, vaikai tai priima kaip normą, ir vėliau daro tą patį.“

Gydytojas piktinosi, kad ir valstybė vaikus pratina svaigintis. Jis retoriškai klausė: „Kas mūsų valstybėje leido girą gaminti su laipsniais? Juk ji parduodama vaikams! Pasižiūrėkite parduotuvėje: gira turi 1,2 laipsnio alkoholio! Įsivaizduokite, kad litrą tokios giros išgers mažametis - juk jis apsvaigs! Vadinasi, nuo mažens žmonės pratinami svaigintis. Tokia mūsų valstybės politika.“

vaikasziuri

 

Nuolatiniai pacientai

Pokalbininkas atskleidė, kad dauguma žmonių, kurie naudojasi „alkoholinio“ reanimavimo paslaugomis namuose, yra nuolatiniai jo pacientai. „Labai gaila, bet mes susitinkame du tris kartus per metus. Tai jiems savotiškai patogus būdas, „leidžiantis" išgerti“, - sakė jis.

Paklaustas, kodėl pagiringam žmogui išgėrus alkoholio antrą dieną jo sveikata pagerėja, gydytojas paaiškino: „Bloga darosi dėl alkoholio skilimo, o priešnuodis nuo jo yra pats alkoholis, todėl laikinai palengvėja, tačiau tikrai ne žmogaus kepenims - jos to „nesupranta“, todėl žmogus patenka į uždarą ratą. Jis nori gerti toliau, bet tiesiog fiziškai nebegali.“

Gydytojas pabrėžė, kad alkoholizmas nėra paveldėtas polinkis, jis yra „įpročio liga“.

„Smegenyse susidaro savotiška programa apie tai, kaip jūs geriate. Kitas gėrimas atkartos buvusįjį. Kita vertus, niekada nebebus taip pat, šis procesas dinamiškas: blaivumo periodai trumpės, "užgėrimo" periodai ilgės, suvartojamo alkoholio kiekis didės.“

 

Sunkiausia po 40-ies

Psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė, paklausta, ar egzistuoja toks reiškinys kaip „pošventinė depresija“, sakė: „Taip, yra tokia tendencija, tačiau liga jos nepavadinčiau. Pastebėta, kad prislėgta būklė, susijusi su šventėmis, dažniausiai vargina žmones, peržengusius 40 metų slenkstį. Jaunimas tokiais negalavimais retai kada skundžiasi.“

Specialistė paaiškino, jog vyresnių žmonių jaučiamas prislėgtumas susijęs su švenčių specifika: „Kai dirbame ir gyvename įprastu ritmu, daug ką darome mechaniškai, retas susimąstome apie savo gyvenimo kokybę, apie tai, ar esame ja patenkinti. Neklausinėjame savęs, ar gyvename taip, kaip norime, ar mus tenkina santykiai su šeimynykščiais, su kolegomis ir pan. Šventės šį ritmą sustabdo, suteikia laiko ir galimybę pamąstyti ir todėl kai kuriuos iš mūsų šiek tiek išmuša iš vėžių.“

Pasak psichologės, švenčių metu ne tik „susitinkame patys su savimi“, bet ir skiriame daugiau dėmesio savo fizinei sveikatai. „Tai, kas mūsų netenkina, ima dar labiau erzinti. Todėl dažnas žmogus per šventes net suserga somatinėmis ligomis. Juo labiau jeigu vartoja alkoholį“, - sakė specialistė.

 

Laukiame permainų

Naujieji metai susiję su permaina, su viltimis ir lūkesčiais. Tai tarsi slenkstis, už kurio kažkas turėtų būti kitaip.

„Jeigu tik laukiame, kad bus kitaip - o to savaime, žinoma, neįvyksta, - jaučiamės dar labiau prislėgti ir suirzę, - sakė V. Mažeikienė. - Kodėl jaunimas nesiskundžia pošventine depresija? Tikriausiai todėl, kad jie turi daugybę tikslų ir svajonių, daug veiklos, reikalų, jie nuolat bendrauja, lekia, skuba... O žmonės, kurie jau įkopę į kalną ir pamažu leidžiasi žemyn, daug skausmingiau išgyvena po švenčių likusius tuščius namus, nes jiems nebėra kur lėkti. Vaikai užauginti - tenka likti su savimi, pagalvoti apie save, apie savo gyvenimo baigtinumą. Atsakyti į klausimą: ko gi aš dar noriu? Ką dar trokštu nuveikti, kol galiu, kol yra sveikatos? Iš savo praktikos pastebėjau, kad „Ko aš noriu?“ yra bene sunkiausias klausimas žmogui šioje gyvenimo stadijoje.“

depresija

 

Gelbėjimosi ratas

Vienintelis būdas gelbėtis iš apėmusios depresijos, pasak V. Mažeikienės, yra mūsų pačių pastangos.

„Depresija yra bėgimas nuo gyvenimo, nuo suvokimo, kad niekas kitas už mane negali jo gyventi ir keisti. Dažnai į mano konsultacijas ateina žmonės, penkerius metus vartoję antidepresantus ir tikėjęsi, kad nuo jų pasikeis gyvenimo kokybė... Ji nepasikeitė. Vis tiek tenka susidurti su tiesa, kad tik pats gali ką nors pakeisti. Tenka neišvengiamai pačiam save supurtyti. Ne visi renkasi šį kelią - būti savo gyvenimo šeimininku, nes jis sunkesnis. Tik drąsūs žmonės patys sprendžia savo problemas“, - kalbėjo psichologė.

 

Koks pirmas žingsnis norint sau padėti?

„Paimkite lapą popieriaus ir susirašykite labai konkrečius norus ir tikslus: metams, mėnesiui, savaitei, - patarė psichologė. - Susirašykite savo problemas ir kaip galite jas pats spręsti. Jums bus aiškiau, ką norite pakeisti savo gyvenime. Nauji metai - tai tik dar viena gera galimybė startuoti.“

 

Per daug adrenalino

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pošventinės depresijos požymius jaučia kone pusė žemės gyventojų. Ji pasireiškia prislėgtumu arba nerviniu aktyvumu ir tęsiasi nuo keleto valandų iki keleto dienų.

Visi organai, susiję su mūsų pojūčiais, tampa jautresni: akys sunkiai pakelia ryškią šviesą, ausys - didelį triukšmą, nosį erzina kvapai. Kitaip tariant, į išorės dirgiklius reaguojame intensyviau.

Stresinės būklės pikas pastebimas gruodžio-sausio mėnesiais. Saulės šviesos stygius stabdo seratonino ir nonadrenalino (nuotaikos hormonų) gamybą.

Šių hormonų deficitas dažną išmuša iš vėžių: dėmesio koncentracija silpnėja, žmogų apima nuolatinio nuovargio jausmas, nuolat norisi miego. Prisidėję šventiniai rūpesčiai, didelės išlaidos Kalėdų laikotarpiu nervingumą dar labiau sustiprina. Jeigu organizmas negauna teigiamų emocijų, į kraują patenka didelės streso hormono adrenalino dozės. Visa tai gali atvesti netgi prie intensyvaus nerimo būsenos - panikos atakų. Organizmas tuo metu (5-20 min.) patiria sukrėtimą, kurį lydi daugybė nemalonių simptomų, tarp jų - takichardija (širdies daužymasis), galvos svaigulys, stiprus prakaitavimas, drebulys ir pan.

Specialistai pataria koncentruotis ties pozityviomis mintimis, atpalaiduoti raumenis: iš pradžių veido, paskui viso kūno, tolygiai ir giliai kvėpuoti, išgerti šiltos ramunėlių arbatos.

 

Išvalykite „šventinius“ toksinus

Negatyvų poveikį mūsų organizmui daro ne tik alkoholis ir neigiamos emocijos. Švenčių stalas dažną priverčia pamiršti racionalios mitybos įpročius. Rūkytas, keptas maistas, saldėsiai sustiprina skrandžio sulčių gamybą, galiausiai kyla rūgštingumas, jaučiame skausmus. Sutrikęs virškinimas blogai veikia žarnyną, o tai sukelia intoksikacijos riziką. Todėl po švenčių pravartu pasinaudoti profesionalių dietologų sudarytomis „iškrovos“ dietomis, paprasčiausia iš jų - vaisių ir daržovių. Gerkite kuo daugiau žolelių arbatos, linų sėklų, erškėtuogių nuoviro. Iki minimumo sumažinkite cukraus suvartojimą. Leiskite savo organizmui pailsėti, padėkite jam šalinti „švenčių“ toksinus ir valyti kraują.

Nepamirškite, kad atgauti jėgas ypač padeda pasivaikščiojimai gryname ore, vandens procedūros ir mankšta. Tai paprastos ir kartu stebuklingos nuotaikos ir savijautos gerinimo priemonės.

pilvoskausmas

 

Suderinkite biologinį laikrodį

Viena iš blogos savijautos priežasčių gali būti ir mūsų biologinio laikrodžio išderinimas švenčių metu. Tai gali sukelti nerimą, apatiją, netgi agresiją. Sugrįžti prie disciplinos nėra taip paprasta (organizmui tai dar vienas stresas), tačiau teks. Nedirbkite viršvalandžių, nesėdėkite prie televizoriaus iki vėlumos, gulkitės kuo anksčiau ir kuo anksčiau kelkitės. Antraip jūsų imunitetas susilpnės ir viskas baigsis nelaukta liga.

Jeigu stipraus nerimo būsena, prislėgtumas, apatija nepraeina daugiau nei savaitę, kreipkitės į psichoterapeutą arba neuropatologą. Tokia būsena išsekina organizmo energijos atsargas ir ardo nervų ląsteles.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,