Logo
 Spausdinti šį puslapį

Daugiafunkcio sporto centro svajonė brangsta

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Daugiafunkcio sporto centro vizualizacija Daugiafunkcio sporto centro vizualizacija

Gruodžio 7-ąją Klaipėdos rajono savivaldybėje netrūko diskusijų dėl Gargždų daugiafunkcio sporto centro – vyko viešoji konsultacija, kurios metu UAB „Peritus sprendimai“ atstovai pristatė projekto iki-galimybių studijos rezultatus. Šiuo susitikimu buvo siekiama taip sustruktūrizuoti projektą, kad jis galėtų sulaukti privačių investuotojų susidomėjimo.

 

Trys viename

UAB „Peritus sprendimai“ atstovas Liudas Prusaitis susirinkusiems trumpai pristatė projektą. Sporto ir sveikatingumo kompleksas turėtų išdygti S. Dariaus ir S. Girėno g. 4, Gargžduose. 3 ha plote suprojektuoti trys pastatai, kurių bendras plotas – virš 13 tūkst. kv. m.

Baseino pastate numatytas 4 takų po 25 metrus plaukimo baseinas su pakeliamu dugnu, kurio mobilios techninės galimybės leistų greitai baseiną padalinti į šuolio į vandenį, plaukimo mokymo vaikams, paaugliams, vaikų žaidimų ir atrakcionų, neįgaliųjų zonas pagal poreikius kiekvienai dienai skirtingai, bet kuriuo paros laiku. Baseino vidiniai matmenys – 20 ir 35 m, lubų aukštis – apie 7 m, baseino gylis – iki 4 m, vieno takelio plotis – iki 2,5 metro. Taip pat šiame pastate suprojektuota ir pramogų zona – kaskados, sūkurinė vonia, pirčių kompleksai (rusiška, turkiška, suomiška ir infrasauna) su persirengimo patalpomis pritaikytomis ir baseino lankytojams.

Antrajame pastate numatyta universali sporto salė (36 ir 46 m, virš 1600 kv. m), kurioje galėtų vykti tarptautinės krepšinio, tinklinio, rankinio, salės futbolo, teniso, stalo teniso, sportinių šokių varžybos ir kiti renginiai. Planuojama iki 1000 sėdimų vietų žiūrovams, įrengiant modulines sustumiamas tribūnas.

 Taip pat suprojektuota ir ledo ritulio arena (60 ir 30 m dydžio), kurioje varžybas galėtų stebėti iki 200 žiūrovų. Čia būtų įrengtos ir 6 rūbinės žaidėjams, čiuožėjams su dušinėmis ir sanitariniais mazgais, trenerių bei teisėjų patalpos.

Projekte taip pat numatyta nemažai lauko aikščių: tinklinio, krepšinio, teniso, badmintono, mini golfo. Atsirastų ir vaikų žaidimo aikštelė, mažosios architektūros elementai. Planuojama prie šio sporto centro pasodinti net 153 medžius, įrengti 4-ias elektromobilių užmaitinimo stoteles.

 

Daugiafunkcio sporto centro vizualizacija

 

Sąmata išaugo iki 20 mln. eurų

Iš pradžių buvo kalbėta, kad objekto statybos galėtų kainuoti 15 mln. eurų – tokią sumą Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui įvardijo ir meras Vaclovas Dačkauskas, prašydamas objektui skirti Vyriausybės investicijų programos (VIP) lėšų.

UAB „Peritus sprendimai“ pateiktoje objektų sukūrimo kaštų lentelėje matyti, kad investicijos į visų trijų pastatų statybą ir įrangos įsigijimą išaugo ir siektų 20,6 mln. eurų su PVM. Kiekvieno iš pastatų statybos išlaidos būtų apie 4 mln. eurų, baseino pastato įrangai prireiktų 2,8 mln. eurų, sporto arenos pastatui – 790 tūkst. eurų, ledo arenos įrangai – 306 tūkst. eurų. Likusi dalis būtų skirta infrastruktūros sukūrimui. Esą sąmata pabrango, nes keitėsi projekto sprendiniai, atsirado papildomų patalpų, išaugo kaštai infrastruktūrai.

Iki-galimybių studijos rengėjai pateikė ir galimas objekto eksploatavimo sąnaudas, kurios per metus, anot jų, siektų apie 474 tūkst. eurų su PVM. Didžioji dalis tektų darbo užmokesčiui, skaičiuota, kad 22 etatų (apsauga, valymas, kita techninė priežiūra) išlaikymas atsieitų apie 341 tūkst. eurų. Dar 64 tūkst. eurų per metus tektų energijos kaštams. Privataus subjekto (operatoriaus) sąnaudos per metus, skaičiuojama, siektų apie 30 tūkst. eurų per metus.

Jeigu Savivaldybė įgyvendintų projektą viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, privačiam objektui pastačius objekto statinius, jam būtų perleista visa statinio priežiūra bei operavimas, ne savivaldybės BĮ Sporto centras naudojimo metu. Likusį laiką privatus subjektas galėtų išnaudoti komerciniams tikslams.

UAB „Peritus sprendimai“ paskaičiavo, kad jeigu privatus subjektas investuotų į objekto statybas, Savivaldybė turėtų įsipareigoti 25 metams privačiam subjektui mokėti po daugiau nei 1 mln. eurų per metus.

„Tokio tipo objektų projektai reikalauja dotacijos, nėra atsiperkantys iš trečiųjų šalių pajamų. Turėtų būti mokama dotacija, kuri leistų atpirkti investicijas“, – aiškino studijos rengėjas, pridūręs, kad tokios išlaidos sudarytų apie 2,5 proc. viso Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto, todėl būtina įvertinti, ar vietos valdžia būtų pajėgi mokėti tokią sumą.

 

Potencialus investuotojas turėjo pastabų

Viešojoje konsultacijoje dalyvavusi UAB „Infrastruktūra LT“ atstovė Aida Aleksandrovienė, įmonės, kuri koncesijos pagrindais valdo Girstučio baseiną, turėjo pastabų dėl Gargždų daugiafunkcio centro projekto.

Visų pirma, ji prašė atkreipti dėmesį į objekto dydį: „Kiek yra realus poreikis tokiam objektui? Regiono gyventojų skaičius auga, tačiau reikia atsižvelgti ir į konkurencinę aplinką – Palangą, Klaipėdą, šiuo metu ten vyksta analogiški projektai.“

A. Aleksandrovienė abejojo ir pakeliamo baseino dugno sprendiniu, esą reikėtų realiai įvertinti šios investicijos būtinumą, nes sporto pasaulyje nėra tendencijų, kad ši sporto šaka populiarėtų.

Atsakydamas į šį klausimą Sporto centro direktorius Vaidas Liutikas sakė, kad pakeliamas dugnas mažina vandens pašildymo išlaidas, suteikia galimybes paslaugas suteikti keliems kartams daugiau žmonių nei įprastas baseinas, todėl šis sprendinys jiems atrodo pagrįstas.

Didelę nuostabą įmonės atstovei kėlė ir paskaičiuotos objekto išlaikymo sąnaudos, kurios, anot jos, yra smarkiai nutolusios nuo realijų.

„Ledo ir vandens infrastruktūros išlaikymo sąnaudos yra pačios didžiausios. Nėra įvertinta specifinė techninė priežiūra, chemija. Valymas, apsauga, IT – sudaro nemažą dalį sąnaudų, mūsų nuomone, tos sąnaudos būtų keletą kartų didesnės“, – sakė A. Aleksandrovienė.

Ji projekto rengėjų prašė geriau įvertinti ir viešojo sektoriaus užimtumo poreikį: „Ar savivaldybė tokia apimtimi pasiruošusi tą užimtumą užpildyti? Praktikoje konkurso metu keliama sąlyga pateikti specialią kainą viešam sektoriui, pagal kurią jis išperka tam tikrą kiekį paslaugų, o kitą dalį įmonė turi dengtis iš komercinės veiklos.“

UAB „Infrastruktūra LT“ atstovė siūlė objektą perduoti valdyti privačiam sektoriui pilna apimtimi, taip esą būtų mažiau interesų susikirtimų.

 

Viešosios konsultacijos dalyviai. Klaipėdos r. sav. nuotr.

 

Abejojo Savivaldybės galimybėmis

Savo skeptišką poziciją dėl Savivaldybės pajėgumo įgyvendinti šį projektą išsakė ir susitikime dalyvavęs Tarybos narys, verslininkas Dainius Šatkus.

„20 mln. investicinis projektas, verslas skaičiuoja 10 proc. grąžą. Turime 40 mln. su grąža, metinių dotacijų dar – realiai iš viso turime 60 mln. Iš kokių finansinių šaltinių? Ar mūsų Savivaldybė gali svarstyti tokio dydžio projektą?“, – klausimus kėlė D. Šatkus.

Jo nuomone, Savivaldybė galėtų pirkti baseino ir sporto klubo paslaugas gyventojams iš verslo, pati neprisidėdama prie statybų.

„Savivaldybė turi sklypą, suskaičiuoja savo viešuosius poreikius, suformuoja paketą, mes perkame už 300 tūkst. paslaugų, nekuriame darbo vietų, nusimatome tiek išlaidų ir patenkiname rajono gyventojų poreikius, pakviečiame verslą investuoti“, – mintis dėstė rajono Tarybos narys, siūlęs skirti keletą mėnesių paskaičiavimui, kiek Savivaldybei būtų reikalinga tokių paslaugų.

Jis pabrėžė, kad tai būtų įperkama, be to, verslas sukurtų pridėtinę vertę, išlaikydamas darbo vietas.

„Mes vienam gyventojui siūlome „susimesti“ po 1 tūkst. eurų, 4 asmenų šeimai – po 4 tūkst. eurų. Tai turėsime žmonėms pasakyti, kažin ar pritarimas bus“, – kalbėjo D. Šatkus.

 

Objekto užimtumo laiko pasiskirstymas.

 

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas teigė, kad kolega skaičius „pritempinėja“, esą 25 metai po 1 mln. niekaip nesiekia 60 mln. eurų.

„Jeigu po rangovo parinkimo kaina nukristų 10 proc. – iki 18 mln. eurų, per 25 metus turėtume apie 32 mln. atiduoti“, – samprotavo meras.

Jis pabrėžė, kad Premjeras prašė atlikti visus namų darbus, parengti reikiamus dokumentus, ir teigė, kad 2019–2020 metais būtų galimybė gauti apie 8 mln. iš VIP lėšų. Meras taip pat sakė, kad jeigu privatus verslas nerizikuos investuoti, projektą bus galima įgyvendinti etapais: pirma statyti baseiną, po to – sporto areną ir galiausiai – ledo ritulio areną.

Esą jau dabar yra skurta darbo grupė, kuri rengs pirkimo sąlygas, skelbs konkursą viso projekto įgyvendinimui. V. Dačkauskas pabrėžė, kad jie nebūtų linkę keisti suprojektuoto pastato sprendinių, esą parinktos medžiagos ir įranga yra šiek tiek aukštesnės nei vidutinės kokybės ir taip siekiama, kad objektas tikrai būtų patrauklus.

UAB „Peritus sprendimai“ atstovo L. Prusaičio teigimu, VIP dalyvavimas tikrai sumažintų metinio mokėjimo kaštus.

„Nereikia užbrėžti griežtos ribos privačiam subjektui, teikti lanksčias sąlygas, leisti siūlyti sprendinius“, – Savivaldybei rekomendavo specialistas.

 

Daugiafunkcio sporto centro vizualizacija

 

Ar tikrai reikia ledo arenos?

D. Šatkus išsakė nuomonę, kad Gargžduose nėra poreikio ledo arenai. Šio objekto reikalingumu abejojo ir susitikime dalyvavęs gyventojas Kastytis Pukinskas, kuris klausė Savivaldybės atstovų, ar rajone yra išskirtos prioritetinės sporto šakos, kurioms turi būti skiriamas didesnis dėmesys.

Meras V. Dačkauskas ledo arenos poreikį grindė tuo, kad Lietuvos ledo ritulio federacija garantavo, kad čia organizuotų visas Vakarų Lietuvos regiono varžybas, esą ir dabar Gargždų „Ledžinga“ treniruotis „Akropolio“ arenoje turi nuo 5 val. ryto.

„Kaip vaikų užimtumą padidintume, jeigu nebūtų Gargžduose nė vienos futbolo aikštės? Nėra ledo, nėra ir vaikų“, – apie ledo ritulio sporto populiarinimą Gargžduose kalbėjo V. Liutikas.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė prisiminė ne vieną Gargždų miesto bendruomenės bandymą padaryti lauko čiuožyklą, tačiau šių idėjų tekdavo atsisakyti dėl nepalankių oro sąlygų.

„Prisiminkime skeptikus, kai mes bandėme rekonstruoti „Minijos“ kino teatrą. Daug kas sakė, kad niekas neis, pražūtingas, o šiandien – pilnos salės, sėkmingai konkuruojame su Klaipėda, žmonės nebenori sėdėti namuose“, – palaikyti laisvalaikio užimtumo idėjas ragino L. Liutikienė.

UAB „Hidrostatybos projektai“ laikinai einantis direktoriaus pareigas Saulius Aužbikavičius patvirtino, kad „pilnai funkcionuojanti ledo arena gali visiškai išlaikyti baseiną.“

 

Viešosios konsultacijos dalyviai. Klaipėdos r. sav. nuotr.

 

Ragino būti optimistais

„Pesimizmui visada yra vietos, bet būkime optimistai“, – viešojoje konsultacijoje ragino meras. Jis sutiko, kad Gargždų daugiafunkcis sporto centras – neatsiperkantis objektas, tačiau jis reikalingas rajono žmonėms.

Rajono vadovo manymu, jeigu 5 tūkst. gyventojų turinti Šilalė gali turėti savo baseiną, gali ir Klaipėdos rajonas. Jis pateikė pavyzdį, kad į keturių takelių baseiną Šilalės valdžia investavo apie 12,8 mln. litų, o dabar sėkmingai vykdo veiklą: 50 proc. surenkama iš parduotų bilietų, 50 proc. dotuoja Savivaldybė.

„Būti optimistais mes bandome 20 metų, strateginiame plane 20 metų yra eilutė „baseinas“, – apie neįgyvendinamą savivaldos užmojį kalbėjo Tarybos narys D. Šatkus.

Meras prisiminė, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų gerinimas buvo svajonė nuo 1945 metų, o baigta įgyvendinti tik 2013 m.

„Ne visos svajonės yra greitai įgyvendinamos. Malborko pilis pradėta statyti prieš 200 metų, žmonės dirbo tiek metų, o mes viską norime padaryti per 2 metus“, – susitikimą baigė V. Dačkauskas.

 

Iš UAB „Peritus sprendimai" parengto pristatymo

 

Techninį projektą už 135 520 eurų rengė UAB „Hidrostatybos projektai" ir UAB „Tiksli forma".

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,