padidinti šrifto dydį
Asociatyvi S.Gulbino fotografija
Šiandien, sausio 13-ąją prisimename 1991 m. įvykius ir tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę.
Esame dėkingi, nes jų parodyta drąsa ir vieningumas šiandien leidžia mums būti laisvais ir nepriklausomais - tokia yra Lietuvos Respublika. Valstybė buvo apginta savo žmonių. Šiandien ir kasdien mes retoriškai klausiame savęs, ar laisvoje valstybėje gyvenantys žmonės yra laisvi? Ką apskritai reiškia būti laisvu?
Šiandien, prisimindami istorinius įvykius ir žmones, kovojusius už laisvę, paklauskime savęs - ar dėl tokios laisvos Lietuvos jie kovojo? Ar mums priimtina ir gera gyventi valstybėje, kur neapykanta, nepagarba kitokiems, mažumai yra toleruotina, o kai kurių žmonių gyvybės gęsta dėl kitų elgesio?
Susimąstykime, ar ne per daug ir ne per dažnai ribojame kito, niekam netrukdančią, ne žalingą laisvę būti savimi. Nustokime vadovautis argumentu „man nepatinka" ir naikinti save, savo draugus, artimuosius ar kitus nekaltus žmones. Mes tampame priešais vieni kitiems, naikiname asmenybes, mintis, idėjas ar netgi gyvybes dėl tokių absurdiškų ir sveiku protu nesuvokiamų dalykų.
Tad klausiame jūsų - ar jaučiatės laisvu žmogumi? Ar galime mėgautis laisve? Ar žmonės neaukoja vienokių ar kitokių laisvių, sąmoningai ar nesąmoningai neatima jų, visų pirma, iš savęs o ir kitų žmonių, laisvų piliečių? Kur yra ta laisvės riba ir kas turi teisę reguliuoti laisvę?
„Mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė." - Immanuel Kant.
