Seimas pritarė valstybinių ir savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijoms. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai į pareigas skiriami 5 metams konkurso būdu. Valstybinio kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, šias pareigas galės toliau eiti iki 2023 m. birželio 30 d. ir šis laikotarpis bus laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija.

„Priimtas paskutinis įstatymų paketo teisinis aktas, numatantis svarbias permainas kultūros įstaigų valdyme, – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Tikimės, kad įvedus kadencijas, atsiranda galimybės atnaujinti kultūros vadybą, skatinti naujų idėjų taikymą, pritraukti jaunimą“.

Primename, šią savaitę Seimas priėmė teisės aktus reglamentuojančius muziejų ir bibliotekų vadovų kadencijas, o 2017 m. gegužę priimtos Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisos, kurios numatė kadencijas ir nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams.

Įstatymuose taip pat nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai vadovams. Kultūros įstaigos reprezentuoja šalį ir jos kultūrą, todėl tai – pagrįstas, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus atitinkantis teisinis reguliavimas, kuris taikomas daugeliui viešajame sektoriuje dirbančių asmenų. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimus reglamentuoja ir kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos bei etikos taisyklės. Pavyzdžiui, asmuo negalės dirbti vadovu arba pretenduoti į vadovus, jeigu bus padaręs tyčinį, korupcinio pobūdžio nusikaltimą, arba, pripažinus jį šiurkščiai pažeidus profesinės veiklos ir etikos taisykles.

Įstatymuose taip pat nustatytas aiškus teisinis mechanizmas, kada ir kaip įstaigos vadovui gali būti išduotas leidimas dirbti kitą darbą.