Lapkričio 30-ąją Priekulėje vyko Tilžės akto šimtmečio sukakčiai skirtas renginys-konferencija „Tilžės akto šimtmečio minėjimas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio šviesoje“, kurią organizavo Lietuvninkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir Priekulės kultūros centras, o vedė priekuliškė rašytoja, kraštotyrininkė Idita Barauskienė.

Renginio pradžioje lietuvninkų tautiniais kostiumais pasipuošę priekuliškiai bei šventės svečiai buvo pakviesti į sceną, kur iškilmingai sugiedojo Mažosios Lietuvos himną – Jurgio Zauerveino „Lietuvninkai mes esam gimę“. Konferencijos dalyvius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.

Pasidžiaugta, kad prieš 100 metų atsirado toks Mažosios (Prūsų) Lietuvos tautinės tarybos pasirašytas ketinimų aktas, skelbiantis apie šio krašto daugumos gyventojų − lietuvių − reikalavimą prijungti Mažąją Lietuvą prie Didžiosios Lietuvos, ir kurio dėka Lietuvai dabar priklauso Klaipėdos kraštas. Padėkota iniciatyviems visuomenininkams už reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią lietuvninkų kultūrą Klaipėdos rajone: tradicijas, kalbą, tautinį kostiumą, tautodailę, folklorą, krašto istoriją ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingą filantropinę veiklą. Palinkėta turiningos konferencijos ir prasmingos šventės.

Šimtmečio proga Klaipėdos rajono seniūnijų, esančių Mažosios Lietuvos teritorijoje, ir jose įsikūrusių bendruomeninių organizacijų teikimu net šešiolika asmenų buvo apdovanoti Tilžės akto 100-mečio atminimo medaliais bei Savivaldybės padėkos raštais už Mažosios Lietuvos (lietuvninkų) etninės kultūros tradicijų, krašto istorijos, kultūros paveldo puoselėjimą Klaipėdos rajone bei aktyvią visuomeninę veiklą: Ilona Tulabienė, (Gargždai), Zigmantas Gedrimas (Sendvario sen.), Liucija Kyguolytė-Šeputė (Sendvario sen.), Jonas Kavaliauskas (Sendvario sen.), Gerardas Liorenšaitis (Kretingalės sen.), Arvydas Urbis (Kretingalės sen.), Liudvikas Fetingis (Kretingalės ir Dovilų sen.), Laima Sungailienė (Dovilų sen.), Linus Skwirblies (išeivija-Dovilų sen.) Helmutas Lotužis, (Dovilų sen.), Jonas Čepas (Agluonėnų sen.), Manfrydas Sprogys (Agluonėnų sen.), Silva Pocytė (Agluonėnų sen.), Idita Barauskienė (Priekulės sen.), Gitana Mizgerienė, (Priekulės sen.), Virgina Asnauskienė (Priekulės sen.). Savivaldybės mero bei Administracijos direktoriaus padėkos raštas įteiktas ir Priekulės seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei už aktyvų bei kūrybišką indėlį įgyvendinant Mažosios Lietuvos (lietuvninkų) etninės kultūros tradicijų, krašto istorijos, kultūros paveldo puoselėjimo iniciatyvas Priekulės seniūnijoje.

Po apdovanojimo ceremonijos susirinkusiuosius palaiminti ir malda padėkoti Dievui buvo pakviestas atminimo medaliu pagerbtas Dovilų bei Plikių evangelikų liuteronų parapijų kunigas Liudvikas Fetingis. Kunigas pasidžiaugė Tilžės akto signatarų valia ir ryžtu, padėkojo šio laikmečio žmonėms, puoselėjantiems kraštą, Lietuvą, ir perskaitė Vydūno giesmę „Lietuva, brangi šalele“, į kurią, pasak L. Fetingio, sudėti mūsų jausmai, lūkesčiai ir viltys.

Konferencijos „Tilžės akto šimtmečio minėjimas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio šviesoje“ iniciatorė I. Barauskienė trumpai papasakojo Tilžės akto atsiradimo priešistorę: apie to meto spaudos gyvavimą, knygnešius, bendruomenių judėjimą, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotoją, aušrininką Jurgį Mikšą, Prūsų Lietuvos tautinės tarybos pirmininką Martyną Jankų, kitus aktyviai už Lietuvų susijungimą kovojusius ir nukentėjusius mažlietuvius. Rašytoja pakvietė salėje buvusį jauniausio Tilžės akto signataro Valterio Didžio (pasirašant aktą V. Didžys buvo 22-jų) anūką Tomą, atvykusį iš Australijos, pasidalinti prisiminimais apie senelį.

Pirmąjį konferencijos pranešimą apie Tilžės akto signatarą Jurgį Arnašių skaitė jo vaikaitis, lietuvninkas, profesorius Helmutas Arnašius. Pranešėjas papasakojo apie senelio kilmę (iš Vanagų k.), jo gyvenimą, šeimos likimą, savo prisiminimus, perskaitė signataro sukurtą eilėraštį.

Pranešėjas mokytojas Pranas Lomsargis pristatė savo giminaičio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro iš Švėkšnos, prelato, profesoriaus Kazimiero Stepono Šaulio gyvenimo istoriją, o Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Česlovas Tarvydas papasakojo apie kito signataro, savo dėdės, filosofijos daktaro bei diplomato Jurgio Šaulio meilę knygoms ir laikraščiams, diplomatinę veiklą, gyvenimą bei mirtį Šveicarijoje.

Konferencijos pranešėja Virginija Jurgelevičienė trumpai pristatė Tilžės akto signatarą dituviškį Kristupą Paurą (slapyvardžiu Kaimo filosofas), kurio gyvenimo ir tragiško likimo istorija papasakota Jono Vanagaičio knygoje „Kovos keliais“ (1923 m.) bei Vytauto Povilo Šilo sudarytame straipsnių rinkinyje „Mažoji Lietuva. Lietuvninkų kovos“ (2010 m.), perskaitė eiles, skirtas K. Paurai. Pranešėja papasakojo apie Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus veiklą.

Po konferencijos I. Barauskienė pristatė Priekulės kultūros centre veikiančią Albino Stubros fotografijų parodą „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“, padėkojo renginio dalyviams ir svečiams. Seniūnė D. Bliūdžiuvienė papasakojo, kokie darbai laukia modernizuojant Priekulę (vienas jų – įrengti istorinę alėją), pakvietė visus į alėjos pirmojo akcento – Tilžės akto 100-mečiui skirtos skulptūros − atidengimą.

Iškilminga eisena renginio dalyviai, vedant jauniesiems Priekulės šauliams, pasiekė Priekulės miesto prieigas (nuo Klaipėdos pusės), kur šiai progai įprasminti pastatyta skulptūra „Tilžės aktui – 100“. Skulptūrą pašventino evangelikų liuteronų parapijos kunigas L. Fetingis bei Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas Viktoras Ačas. Kalviui Dariui Viliui, įprasminusiam savo kūrinyje priekuliškių idėją, buvo padėkota Lietuvninkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ bei seniūnijos vardu. Skulptūroje iškaltas Tilžės akto tekstas bei 24-ių jį pasirašiusių signatarų pavardės.

„Lietuvninkai mes esam gimę, lietuvninkai mes turim būt. Tą garbę gavome užgimę, tą ir neturim leist pražūt.“ (J. Zauerveinas).