Vakar gargždiškiai pasitiko tikrąjį pavasarį, gamtos šventę, metą, kai diena ir naktis susilygina ir trunka po dvylika valandų, – Pavasario lygiadienį. Manoma, kad anksčiau svarbiausia pavasario šventė buvo ne Velykos, o būtent Pavasario lygiadienis. Senoliai pavasario pradžią nustatydavo pagal saulę, jie tikėjo, kad nuo to momento atgimsta gamta.

Lygiadienio šventė vyko aikštėje prie Gargždų kultūros centro. Įstaigos projektų vadovė Justė Jankutė pasakojo, kad šventė buvo organizuota atsižvelgiant į Pavasario lygiadieniui būdingus papročius, ritualus.

„Norėjome atgaivinti žemę, apsiprausti vandeniu, nes buvo tradicija, kad lygiadienio rytą žmonės eidavo praustis šaltinyje ir panašiai. Mes tą irgi padarėme aikštėje prie Kultūros centro. Žmonėms į delnus pylėme Minijos šaltinio vandenį, prašėme, kad juo dalintųsi, patys apsispraustų“, – pasakojo J. Jankutė.

Taip pat šventės metu buvo uždegta pavasario lygiadienio ugnis – aukuras. Pabudinti žemę buvo pakviesti į šventę atėję žmonės. Jie turėjo persiversti kūliu – taip savo energiją atiduoti žemei ir ją pažadinti pavasariui.

Kad būtų jaukiau ir įdomiau bei geriau būtų perteikti baltiškieji simboliai, aikštėje buvo degamos žvakutės. Žmonėms buvo išdalinti lapai su baltiškų ženklų reikšmėmis, jie galėjo patys juos nupiešti.

Kuo daugiau žvakučių surinkti buvo paprašyti Gargždų moksleiviai. J. Jankutė teigė, kad dalyvavo nemažai klasių, kurios tikrai pasistengė.

Renginį vainikavo ugnies fakyrų šou.

Svarstoma galimybė šio renginio nepamiršti ir padaryti tradiciniu.

Liepos Savickaitės nuotraukos: