Trys tarptautiniai Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavo 1,104 mln. keleivių – tai yra 16,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų sausio-kovo mėnesiais. Pagrindiniai šalies oro vartai kaip ir likęs pasaulis susidūrė su koronaviruso (Covid-19) grėsmėmis, dėl kurių paskutinį ketvirčio mėnesį skrydžiai kone visai sustojo. Toks bendras skrydžių kritimas yra vienas ryškiausių šalies aviacijos istorijoje.

„Tokius rezultatus didžiąją dalimi lėmė pasaulinė pandemija ir dėl jos susiklosčiusi situacija. Virusas palietė daugybę verslų ir skirtingų sektorių sričių, tačiau aviacijai buvo suduotas ypatingai skaudus smūgis – keleiviniai skrydžiai palaipsniui ėmė mažėti, kol kovo mėnesį jų praktiškai nebeliko“, – konstatuoja Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Skrydžių mažėjimas fiksuojamas visuose trijuose šalies oro uostuose. Pirmąją ketvirtį aktyviausiai veikė Vilniaus oro uostas – čia atvyko ir išvyko 830 tūkst. keleivių, tačiau tai yra 17,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste sausio–kovo mėnesiais aptarnauti 211 tūkst. keleivių (13,7 proc. mažiau lyginant su 2019 m.), Palangos – beveik 63 tūkst. keleivių arba 8,1 proc. mažiau nei pereitų metų pirmąjį ketvirtį.

Didžiausias kritimas juntamas būtent kovo mėnesį – jo viduryje paskelbtas karantinas sujaukė įprastą skrydžių tempą ir smarkiai pakoregavo keleivių srautus. Iš viso kovo mėnesį Lietuvos oro uostai aptarnavo 202 tūkst. keleivių, tai yra net 56 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2019 metais, be to, surengta 34,3 proc. mažiau skrydžių – vos 3018.

„Aviacijos sektorius visoje šalies ekonomikoje užima išties svarų vaidmenį – būdami didžiausiu civilinės aviacijos infrastruktūros paslaugų teikėju, Lietuvos oro uostai yra vienas iš Lietuvos ekonomikos vystymosi katalizatorių, pritraukiančių tiesiogines užsienio ar vietinio verslo investicijas ir kuriančių darbo vietas. Nuo oro uostų atsigavimo priklauso ir kitų sektorių ateitis.

Jau dabar imamės iniciatyvos ir dedame daug pastangų, siekdami atgauti pagreitį ir pasibaigus pandemijai, susigrąžinti oro bendroves į Lietuvą ir stoti į įprastas vėžias. Manau, bendras susitelkimas yra būtinas, todėl vykdome konsultacijas su savo pagrindiniais partneriais – savivaldybėmis, ministerijomis, verslo bei turizmo organizacijomis – bei ieškome būdų, kaip šios galėtų prisidėti ir kartu galėtume skatinti skrydžių atkūrimą. Esant tokioms aplinkybėms, mūsų partnerių finansinė parama ypač svarbi oro bendrovėms, siekiant atstatyti skrydžius strategiškai svarbiomis kryptimis, taip pat užtikrinant tolimesnį augimą. Paramos mechanizmai oro bendrovėms, kuriuos mūsų partneriai galėtų pritaikyti ir įgyvendinti per sąlyginai trumpą laiką, tai – De-Minimis, rinkodaros paslaugų ir kitos programos“, – mano Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.