Logo
 Spausdinti šį puslapį

Daug priežasčių tapti kraujo donoru

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
„Nesunku daryti gera“, - sako Augustas Norkus, kraujo aukojęs jau 19 kartų. Vytauto Miliaus/VE.lt nuotr. „Nesunku daryti gera“, - sako Augustas Norkus, kraujo aukojęs jau 19 kartų. Vytauto Miliaus/VE.lt nuotr.

„Nesunku daryti gera“, „Paprasčiausias bendruomeniškumas“, „Seniai laukiau, kol sulaukusi pilnametystės galėsiu tapti kraujo donore“, „Darau naudą sau ir visuomenei“ – taip kalba kraujo donorai. Jie žino, kad, norint gauti, reikia dalintis.

 

Kraujo donorai reikalingi nuolat – kiekvieną dieną ligoninėse reikalingas kraujas ir jo dalys. Nacionalinis kraujo centras rūpinasi, kad gydymo įstaigos jo nepritrūktų. Iš kraujo yra gaminami eritrocitai, trombocitai ir plazma, todėl vieno donoro kraujas panaudojamas gydant tris pacientus. Sunkesniems ligoniams gali prireikti net keliasdešimties donorų paaukoto kraujo. Dėl to Kraujo centras nuolatos laukia aukojančiųjų.

 

Jokio pavojaus

Kraujo davimo procesas yra saugus, neskausmingas bei naudingas. Bendrosios praktikos slaugytoja Renata sakė, kad kraujo davimas turi tik teigiamą naudą – kraujas atsinaujina, o tai labai naudinga probleminę odą turintiems donorams, nes oda pagražėja, kai kuriems normalizuojasi kraujospūdis.

Yra daug priežasčių tapti kraujo donoru, bet svarbiausia – niekada nežinai, kada artimam žmogui ar pačiam gali prireikti kraujo produktų. Atlikti kraujo davimo procedūrą paprasčiausia užsiregistruojant mobiliojoje programėlėje „Mano kraujas“. Tokiu būdu jau atvykus duoti kraujo nebereikia pildyti anketos ir sutaupoma laiko.

Jei pageidaujama, anketą užpildyti galima ir atvykus į filialą adresu: Naikupės g. 28 Klaipėdoje.

Registratūroje donorui atliekami saugumo reikalavimai – dezinfekuojamos rankos, matuojama temperatūra, jei reikia – duodama veido kaukė, suteikiama kortelė su unikaliu kodu bei anketa. Tada donoras keliauja į laboratoriją, kur iš piršto yra paimamas kraujas. Greitai paaiškėja hemoglobino kiekis, kuris parodo, ar savanoriškas kraujo davimas nebus žalingas.

Sulaukęs teigiamo rezultato (vyrams reikalingi bent 135 g/l, o moterims 125 g/l), donoras eina pas gydytoją kitame kabinete, kur matuojamas kraujospūdis ir aptariama bendra savijauta.

Įsitikinus, kad duoti kraujo yra saugu, keliaujama prie kraujo surinkimo kabineto. Čia rekomenduojama gerti vandenį ar arbatą.

Netrukus donoras kviečiamas į kabinetą, kur dirba dvi bendrosios praktikos slaugytojos. Atsigulus slaugytoja dezinfekuoja ranką ir įduria adatą į veną, o kraujas pradeda tekėti į maišelį. Tuo metu galite žiūrėti televizorių arba bendrauti su draugiškomis slaugytojomis. Jos atsako į visus klausimus, susijusius su kraujo davimu.

Reikalingas kraujo kiekis (450 ml) į maišelį suteka per maždaug dešimt minučių. Bet nereikia skubėti išeiti. Organizmui būtina prisitaikyti prie pokyčių, todėl atlikus procedūrą yra gulima ilgiau.

Kai donoro savijauta visiškai normali, jis gali palikti kabinetą ir kuo gausiau vartoti skysčius. Tai teigiamai veikia organizmą.

Paimtas kraujas dvi dienas vėsinamas ant specialaus aparato, kuris neleidžia kraujyje susidaryti krešuliams.

Tuo metu 20 ml kraujo mėginėlis siunčiamas tyrimams į centrinį filialą Vilniuje – tiriama, ar kraujas tinkamas ir neturi infekcijų.

Gavus patvirtinimą, kad kraujas saugus, galima iš jo atskirti plazmą, eritrocitus, krešumo faktorius, kurie išgelbės kieno nors gyvybę.

 

Aukojame mažiau negu vakariečiai

Donorų ir kraujo komponentų ruošimo ir ištyrimo skyriaus laikinasis vedėjas Anatolijs Belevičs sakė, kad Lietuvoje aukojančiųjų kraują mažoka. Iš galinčių duoti kraujo žmonių tik 2 proc. tampa donorais, o kitose Europos šalyse šis skaičius viršija 10 proc. Vis dėlto paskutiniais metais Lietuvos statistika šioje srityje gerėja.

„Prieš kurį laiką kraujo donorystė Lietuvoje buvo mažiau populiari. Dabar žymūs žmonės, krepšininkai, politikai ir skleidžiama socialinė reklama skatina žmones dalintis krauju.

Kiekvieną savaitę vykstame į mažesnius miestus ir surenkame per pusšimtį donorų. Anksčiau skaičius buvo daug kuklesnis – į Klaipėdą parsiveždavome 20-30 donorų dovanoto kraujo.

Anksčiau populiariausia amžiaus grupė tarp donorų buvo 40-50 metų žmonės. Dabar daugiausia aukojančiųjų kraujo sudaro 25-55 metų asmenys.

Taip pat įstatymai numato, kad keturiasdešimt kartų kraujo davę asmenys pretenduoja į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu jos dydis per 116 eurų. Nemažai daliai žmonių tai yra rimta paskata reguliariai dalintis krauju ir skatinti tai daryti kitus“, – sakė A. Belevičs.

Tam, kad asmuo galėtų gauti pensiją, turi per 10 metų paaukoti kraują bent 40 kartų. Taip pat reikia aktyviai dalyvauti Kraujo centro veikloje skatinant bendradarbius, draugus ir visuomenę dovanoti kraujo.

 

Donorų ir kraujo komponentų ruošimo ir ištyrimo skyriaus laikinasis vedėjas Anatolijs Belevičs sako, kad iš galinčiųjų duoti kraujo žmonių tik 2 proc. tampa donorais. Vytauto Miliaus nuotr.

 

Veda altruizmas

Kalbinti donorai sakė, kad svarbiausias motyvas tapti donoru – kilnaus tikslo siekimas. Jie puikiai supranta, kad paaukotas kraujas gali išgelbėti kieno nors gyvybę.

„Darau gerą darbą sau ir visuomenei. Kažkada daviau kraujo gyjantiems artimiesiems ligoninėje. Dalinuosi krauju jau penkioliką metų ir tai geras įprotis“, – sakė 39 kartus donore buvusi Liuba.

„Prieš penkerius metus bičiulis pakvietė tapti kraujo donoru ir sutikau. Dabar pats skatinu aplinkinius duoti kraujo. Maždaug dvidešimt žmonių esu kvietęs. Sutiko apie dešimt. Pats stengiuosi eiti kuo dažniau, bet ne visada pavyksta ateiti kas du mėnesius. Po procedūros jaučiuosi gerai. Nesunku daryti gera, o jei kas bijo adatų, patariu dūrio metu nusukti galvą ir nežiūrėti“, – kalbėjo 19 kartų kraują aukojęs Augustas Norkus.

„Pirmą kartą kraujo donore tapau tik sulaukusi aštuoniolikos metų. Tai buvo šiokia tokia svajonė, kurią įgyvendinau gavusi progą. Iki šiol kraujo daviau du kartus, o dabar duoti galėsiu po dviejų mėnesių. Ketinu dalintis ir ateityje“, – pasakojo draugą donorystei atvedusi Linara.

„Pirmą kartą kraujo daviau prieš porą metų. Vakar paskambino iš Nacionalinio kraujo centro ir pasakė, kad mano kraujo grupės donorai labai reikalingi. Be dvejonių atėjau. Kai atsiguli į ligoninę operacijai – kraujo reikia. Tu kažkam duodi – kažkas duos tau. Paprasčiausias bendruomeniškumas“, – sakė retą kraujo grupę turintis Karolis.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,