Rugsėjo 11–20 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Jis nuolat šalia mūsų, tik ne visada įvertintas, pažintas. Europos paveldo dienos – puikus būdas mums visiems prisiminti, kokį turtą turime.

Šių metų Europos paveldo dienų tema – kultūros paveldas ir edukacija, tad daugelis renginių leis iš arčiau patyrinėti, savo rankomis kartu su restauratoriais prisiliesti prie paveldo objektų, susipažinti su senosiomis statybos technologijomis, pastatų puošybos tradicijomis. Teatralizuoti renginiai stengsis atgaivinti buvusią kultūros paveldo objektų dvasią.

Europos paveldo dienos gimė Prancūzijoje. 1984 metais jų iniciatoriumi buvo Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Tada daugiakultūrinei Prancūzijai buvo aktualu, kad šalia gyvenančios skirtingos tautos, skirtingos religinės bendruomenės per kultūrą, per kultūros paveldo objektus, tiksliau – per savo maldos namus, geriau pažintų ir suprastų viena kitą. Šis tikslas kiekvienoje šalyje aktualus iki šiol, todėl renginys nuo 1991 metų gana greit išplito po visą Europą.

Dabar Europos paveldo dienos rengiamos penkiasdešimtyje Europos kultūros konvenciją pasirašiusių valstybių. Šie metai Lietuvoje paskelbti ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje, ir Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, todėl neatsitiktinai daug renginių gręžiasi ir į UNESCO Pasaulio paveldo objektus Lietuvoje, ir į iš užmaršties kylančius žydų kultūros objektus Lietuvoje.

Renginį koordinuojančio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius V. Bezaras džiaugiasi, kad šiemet į Europos paveldo dienų organizavimą įsijungę įvairios kultūros ir švietimo įstaigos, draugijos, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės, savivaldybės, seniūnijos, kultūros paveldo objektų savininkai ir valdytojai kviečia net į 350 renginių, kurių metu bus išsamiau pristatyta 550 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų.

Tai tik maža dalelė turimo turto – iš viso į Kultūros vertybių registrą Lietuvoje yra įrašyta apie 26 tūkstančiai objektų. Pažintiniai, edukaciniai renginiai padės ne tik pažinti, bet ir pajausti daugelio paveldo reiškinių prigimtį. Dalis renginių – edukaciniai užsiėmimai moksleiviams ir dar jaunesniems vaikams.

Europos paveldo dienos – tai ir puiki galimybė kiekvienam Lietuvos regionui, kiekvienai savivaldybei atkreipti visuomenės dėmesį į jų krašte esančius dėmesio vertus objektus – ir seniai visiems žinomus, bet nauja veikla viliojančius, ir visuomenės dar neatrastus, nepelnytai pamirštus, iš griuvėsių kylančius. Tai ir puiki galimybė savivaldybėms pristatyti, ką jie savo valdose yra gero nuveikę paveldo labui.

Europos paveldo dienos siekia visuomenei priminti, kad kultūros paveldo objektai įdomūs gali būti ne tik šių dienų metu. Paveldo reikšmę, jo vertę ypatingai pajutome šiemet, kai dėl COVID-19 pandemijos susiaurėjo tarptautiniai kelionių maršrutai, žmonės labiau pradėjo keliauti po Lietuvą.

Ir tikrai jie ieškojo ne naujų statybų, kurių mastai dažnai gožia ar net kelia grėsmę paveldui, jie gręžėsi į kultūros paveldo objektus, sutvarkytus piliakalnius, įdomiomis veiklomis atgijusius dvarus, restauruotus senamiesčius, išsaugotus etnografinius kaimus, jie ieškojo praeities pėdsakų, pastatų, kuriuose gyveno žymūs žmonės, kuriuose virė Lietuvai svarbūs įvykiai, klostėsi įdomūs likimai. Jie norėjo gilintis, pažinti, nes paveldas – tai mūsų valstybės pamatas, materialusis istorijos įrodymas, savęs pažinimas.

Daugelis mūsų kultūros objektų gali būti įdomūs ir užsieniečiams – juose daug istorinių, architektūrinių, kultūrinių sąsajų su Europa. Ir kiek kiekviena savivaldybė, bendruomenė įdeda pastangų į savo krašte esančio kultūros paveldo puoselėjimą, kiek jį atveria lankytojams, atgaivina pažinimui, tiek tos vietovės tampa įdomios atvykstantiems, patrauklios verslo vystymui, prisideda prie kultūros paveldo vertės supratimo, paveldo vietos visuomenėje suradimo, pilietiškumo, pagarbos ir pasididžiavimo savo kraštu ugdymo.

Europos paveldo dienos Lietuvoje – tai ir gera proga mums patiems suvokti savo šalies kultūros paveldo vertę, galbūt palyginus su apkeliautų, matytų šalių specifika, suprasti, kad turistams galime būti įdomūs tik tuo, ką sugebėsime išsaugoti. Kultūros paveldo departamento specialistai, miestų ir miestelių muziejininkai, paveldotvarkininkai, bendruomenės, valstybinių parkų darbuotojai, suteikdami nepakartojamų galimybių prisiliesti prie kultūros paveldo, kviečia ir laukia Jūsų.

Renginiai numatyti ir Klaipėdos rajone

Pirmasis Europos paveldo dienų renginys Klaipėdos rajone numatytas rugsėjo 11 d. Agluonėnų etnografinėje sodyboje – vyks konferencija „Stogdengystės Mažojoje Lietuvoje raida ir reikšmė šiandien“ ir edukaciniai užsiėmimai.

Rugsėjo 12 d. organizuojamas renginys „Diena pamaryje“, vyksiantis vienintelėje laivadirbio sodyboje Lietuvoje – J. Gižo etnografinėje sodyboje. Bus pasakojama apie sparčiai nykstantį laivadirbio amatą, senąsias žvejybos tradicijas, šišioniškių tarmę bei papročius. Dainuoti ir žaisti kvies ansamblis „Žvejytės“. Bus proga pasigaminti šeimos vėtrungę. Paskanauti žuvienės.

Rugsėjo 15–18 dienomis į ekskursijas ir edukacijas kvies Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje. Sužinosite Priekulės istoriją – nuo pirmų paminėjimų iki šių dienų.

Paskutinis ciklo renginys vyks Veiviržėnų miestelio slėnyje rugsėjo 19 d. Šventė „Kol dega ugnis“ prasidės 16 val., o nuo 17 iki 19 val. į edukacijas kvies „Pilsots“, lankininkų klubas „Fenikso plunksna“, Jonas Kavaliauskas, Regimantas Šilinskas, Klaipėdos rajono amatų centras. 19 val. prie piliakalnio koncertuos „Rasas Serra“, o 20 val. didžiojoje scenoje – Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“. 21 val. renginį užbaigs šviesos ir ugnies misterija.