Logo
 Spausdinti šį puslapį

Gargždų atviro jaunimo centro nuotolinėje konferencijoje „Jauno žmogaus pasaulis“ dalyvavo žymiausi Lietuvos visuomenės veikėjai

Įvertinkite šį įrašą
(2 balsai)
GAJC  nuotr. GAJC nuotr.

Dvi savaites trukusią Gargždų atviro jaunimo centro nuotolinę konferenciją „Jauno žmogaus pasaulis“ organizatoriai vadina tikru „stebuklu“ – dėl karantino susiklosčiusių aplinkybių per trumpą laiką jaunimo darbuotojams pavyko suorganizuoti renginį šalies mastu. Jau antrus metus vykstanti konferencija pritraukė ne tik Klaipėdos, bet ir kitų Lietuvos regionų gyventojų dėmesį.

 

Žymiausi Lietuvos muzikantai, aktoriai, visuomenės veikėjai, nuomonės formuotojai ir savo srities specialistai kiekvieną dieną atvirai dalijosi su virtualia auditorija savo gyvenimo istorijomis bei įžvalgomis aktualiomis jaunimui temomis – apie emocinę ir fizinę sveikatą, motyvaciją, karjeros pasirinkimą ir savęs ieškojimą.

„Mūsų kasdieniai pasirinkimai atskleidžia, kas mes esame“, – būtent taip skambėjo šios konferencijos pagrindinė žinutė, kuri suvienijo visas konferencijos temas.

Emocinė ir fizinė žmogaus sveikata neabejotinai susijusios. Priimdami sudėtingus sprendimus jauni žmonės dvejoja, ar tikrai teisingu keliu eina, ir kaip kasdieniai pasirinkimai bei įpročiai gali formuoti jų gyvenimo kryptį.

Organizatorių teigimu, konferencijos tikslas – pasidalinti būdais, patarimais ir priemonėmis, kaip jauni žmonės gali suformuoti savo individualų, teisingą požiūrį, kokios kliūtys trukdo šiam procesui ir kur gauti įkvėpimo drąsiai žengti gyvenimo keliu.

 

Daugiausia dėmesio – emocinei sveikatai

Konferencijoje dalyvavę žymūs žmonės dalijosi savo asmeninėmis patirtimis apie savijautą, išgyvenimus – daugeliui iš jų teko susidurti su patyčiomis, palaikymo stoka ir nepritarimu iš artimųjų bei aplinkinių.

Vienas iš konferencijos pranešėjų, dainininkas Gabrielius Vagelis, pasidalijo savęs ieškojimo istorija ir teigė, kad nuo vaikystės jo stilius ir požiūris į gyvenimą neatitiko aplinkoje vyraujančių standartų, o patirtas patyčias dėl savo išvaizdos jis priėmė drąsiai: „Tikrai reikia drąsos, kad leistum sau būti tuo, kuo tu nori, ypač jei nori būti kažkuo kitu, nei matai aplinkui.“

Gabrielius palinkėjo jaunuoliams nebijoti kalbėti apie patyčias ir patirtus neigiamus jausmus, neužsisklęsti savyje, nes toks elgesys atveria dar gilesnes asmenybės problemas.

Pasak aktoriaus Dominyko Vaitiekūno ir nuomonės formuotojos Agnės Kulitaitės, rūpinimasis savo emocine sveikata yra toks pat svarbus, kaip dantų higiena – „emocinę higieną“ reikia priskirti prie pagrindinių rutinos įpročių.

Visuomenės veikėjų nuomone, pirmas žingsnis, kurį galima padaryti einant emocinės gerovės link – atvirai pripažinti sau, kad užsiimti emocine higiena gali būti sunku. Visiškai normalu jaustis prastai ir ne visada galima tai pakeisti (iš anglų k. „it is okay not to be okay“).

Dominykas Vaitiekūnas teigė, kad rūpinimasis emocine sveikata yra nuolat besitęsiantis procesas, todėl siūloma dalintis jausmais su aplinka bei spręsti konfliktines situacijas „čia ir dabar“. Tai padėtų išvengti „sprogstančio burbulo efekto“. Aktorius prisipažino, kad kenčia nuo nerimo ir jam ne visada pavyksta su tuo susitvarkyti. Jau kelerius metus lanko terapiją ir pabrėžė, kad kreipiantis į psichologą, svarbu atsižvelgti į savo poreikius.

Nors psichinės sveikatos atžvilgiu situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga, pašnekovai džiaugėsi, kad vis daugiau viešų asmenų išdrįsta kalbėti apie savo emocinę būklę ir padrąsino jaunuolius kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą jaučiant tam poreikį.

Kiti pozityvūs pranešėjai – atlikėjas Jurgis Didžiulis ir Klaipėdos jaunimo linijos padalinio vadovė Brigita Nikonovičė. Tiesioginės transliacijos metu jie kartu pasidalijo savo emocijomis, įtraukdami ir žmones parašyti, ką jie jaučia ir pasidalinti emocijomis. Tai padėjo sukurti artimesnį ryšį su auditorija.

Reikšminga konferencijos pranešimų dalis buvo skirta laiko planavimui karantino laikotarpiu. Reikia nepamiršti apie dienos režimą, kuris lemia mūsų atsparumą išoriniams dirgikliams, sukeliantiems stresą ir emocinį nuovargį. Todėl, norint užtikrinti geresnę emocinę būklę, žmogui būtina sutvarkyti savo darbo ir laisvalaikio balansą, suteikti pakankamai laiko poilsiui bei pasirūpinti tinkamu fiziniu krūviu.

Šis pranešimas buvo naudingas ne tik informacija. Joje J. Didžiulis atliko kelias savo dainas, įtraukdamas prisijungusius dalyvius, palinkėjo neprarasti tvirtumo išgyvenant karantiną bei stengtis kuo daugiau apsupti save palaikančiais ir optimistiškai nusiteikusiais žmonėmis.

 

GAJC nuotr.

 

Mąstymo įpročių svarba karantino metu

Apie rūpinimąsi savo psichine būkle, drąsą prašyti pagalbos iš aplinkinių atsidūrus krizinėje situacijoje kalbėjo aktorė Elžbieta Latėnaitė. Šiais metais aktorei teko išgyventi sunkius gyvenimo išbandymus, įskaitant ir COVID-19. Ligos metu Elžbietą lydėjo stiprus nerimo jausmas, baimė ir nežinomybė. Atsakydama į auditorijos klausimą, kas dar gali padėti išgyventi COVID-19, Elžbieta paminėjo būtiną veiklą, teigiamas emocijas iš aplinkos, ir pridūrė, kad jai padėjo bėgiojimas lauke kas antrą dieną – sporto rutina suteikė stipresnį stabilumo jausmą.

Aktorė prisipažino, kad paauglystėje jautėsi vieniša, todėl žino, ką reiškia užsisklęsti savyje. Ji patarė jaunuoliams nenirti į „aš viena(-as)“ ir „aš nieko neturiu“ mąstyseną, nes tai apsunkina padėtį. Pasak pašnekovės, tokiais atvejais reikia stengtis mąstyti racionaliai ir pradėti nuo atviro pripažinimo, kad esi krizėje ir ieškoti pagalbos.

 

Fizinė sveikata – mūsų emocinės sveikatos atspindys

Emociniai išgyvenimai bei patiriamas stresas gali smarkiai atsiliepti fizinei sveikatai – žmonės tampa pažeidžiami, silpnėja imuninė sistema. Kaip prižiūrėti savo fizinę sveikatą ir ką daryti, kad nepritrūktų motyvacijos, naudingais patarimais dalijosi sveikos mitybos specialistas ir sporto treneris Artur Swan. „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas prisipažino, kad jam pasitaiko dienų, kai tenka versti save eiti į sporto salę, todėl puikiai supranta, kaip jaučiasi jauni žmonės, patiriantys motyvacijos stoką.

Pasak Artūro, maitinantis arba sportuojant, norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, visada svarbu atsižvelgti į savo įpročius bei savijautą ir rasti sau tinkamas alternatyvas (pvz., jei buvome įpratę valgyti saldžius sūrelius, juos galime pakeisti mažesnio riebumo varške).

Žmonės išsikelia didelius ir neadekvačius tikslus, o drastiški gyvenimo būdo pokyčiai skatina stresą ir dažniausiai atneša tik laikinus rezultatus.

„Turime ieškoti mums tinkančių ir patinkančių būdų, nes jų pasirinkimas didžiulis. Esmė yra ne laikytis dietos, o tiesiog suprasti, kad valgyti galima viską – svarbiausia rinktis kuo sveikesnius produktus“, – teigė sveikos gyvensenos specialistas.

Artūras paminėjo, kad sportas padėjo ugdyti stipriuosius jo asmenybės bruožus, suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, nes skatino imtis atsakomybės prieš patį save. Pokalbio metu jaunuoliai buvo padrąsinti pradėti užsiimti sportu namuose ir domėtis kitomis, prieinamomis sveikatingumo veiklomis.

 

GAJC nuotr.

 

Tikslas – nepakliūti į socialinių tinklų pinkles

Dėl socialinių medijų informacija apie emocinę ir fizinę sveikatą tapo prieinama, judėjimai ir iniciatyvos tapo žinomos, o psichologinė pagalba – pasiekiama, tačiau yra ir kitos jų pusės, apie kurias pranešėjai dalinosi šioje konferencijoje.

Dirbdami su jaunuoliais, Gargždų atviro jaunimo centro darbuotojai pastebėjo, kad ne visi jauni žmonės žino, kad paskyros vedimas socialiniuose tinkluose gali būti sunkus darbas. Vilniaus oro uosto pardavimų vadovė ir socialinių tinklų žvaigždė Beatričė Paškevičiūtė teigė, kad žiūrint paskyras internete galva gali apsisukti kiekvienam – nesąmoningas socialinių tinklų vartojimas skatina socialinį lyginimąsi ir netgi gali sukelti identiteto krizę.

Beatričė pabrėžė, kad svarbu kritiškai įvertinti socialiniuose tinkluose matytą turinį. Didžiąją dalį nuomonės formuotojų sudaro pardavėjai, kurių tikslas parduoti prekę ir paslaugą, todėl jų prioritetas visada išliks tobulas savęs pateikimas sekėjams.

Pasak pašnekovės, iki tam tikro amžiaus jaunuoliai neturi tinkamų žinių ir nėra suformavę tvirtos gyvenimo pozicijos, todėl socialinių tinklų vartotojų amžiaus cenzas, jos nuomone, turėtų būti padidintas.

Tinklaraštininkė ir didžėja Darja Kot konferencijos pranešime dalijosi savo darbo niuansais ir griovė stereotipus apie nuomonės formuotojus. Vienas iš jų, kad tapti nuomonės formuotoju yra labai lengva. Tačiau, pasak tinklaraštininkės, realybė yra visiškai kitokia. Nuomonės formuotojams reikia turėti platų žinių spektrą ir nuolat tobulėti, nes šioje srityje egzistuoja didelė konkurencija: „Turi pasiekti tokį lygį, kad taptum įdomus ir sekėjams, ir pardavėjams.“

Teigiamą požiūrį į gyvenimą turinti pašnekovė pasidalijo savo karjeros istorija, papasakojo apie kuriamą verslą ir paragino jaunuolius siekti savo tikslų ir nebijoti imtis naujų iniciatyvų.

 

Įkvepiančios karjeros istorijos: apie atvirumą pasauliui ir gyvenimo galimybėms

Vasarą jaunimo centre vykusios verslo dirbtuvės pritraukė ypač didelį jaunuolių dėmesį, todėl viena iš konferencijos dienų buvo skirta verslo popietei – susitikimui su jaunomis ir veržliomis verslininkėmis Aušra Pacevičiūte ir Deimante Šmite.

Diskusijos metu kūrybininkė, verslo steigėja, smulkių verslų mentorė, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus valdybos narė Aušra, bei verslininkė, butiko „Canywhere“ nėščioms mamoms įkūrėja Deimantė dalijosi savo istorijomis, kaip gimė verslo idėjos, kokie iššūkiai laukė ir kas labiausiai padėjo nepasiduoti sunkumams.

Abi pašnekovės sutiko, kad verslas joms siejasi su laisve kurti.

„Didžiausias džiaugsmas nėra pelnas, verslas suteikia daug kūrybos, laisvės, pažinčių, daug galimybių plėstis“, – su jaunuoliais dalijosi Aušra.

„Kūrybiškam žmogui kūrybiškumas neįsijungia 8 valandą ir neišsijungia 17 valandą“, – pridėjo Deimantė.

Jaunuoliai, svajojantys apie savo verslą, turi įsidėmėti orientaciją į veiklą ir atvirumą naujų dalykų išbandymams.

„Atrasti rezultatą padeda patirtis. Darydamas tu įgauni daugiau žinių ir pasitikėjimo. Verta nebijoti keisti profesijas, tokie dalykai atneša daug patirties, naujų pažinčių ir padeda susivokti pačiam žmogui, ko jis nori gyvenime“, – kalbėjo Aušra.

Pašnekovės mintį, kad verslingus žmones vienija gebėjimas priimti riziką, taikytis prie pokyčių ir imtis žaibiškų sprendimų, palaikė ir Deimantė: „Geriausia pabandyti ir suprasti, kad nepavyko, negu nepabandyti ir po to gailėtis. Bandyti, mokytis, klysti. Bandyti visą laiką privaloma, nes toli nueina tie, kurie išeina iš savo komforto zonos.“

Apie svarbą bandyti save ir ugdyti drąsą taip pat kalbėjo kelionių entuziastas Aurimas Valujavičius. Aurimas baidare nuplaukė 2 800 kilometrų Dunojumi per 10 Europos šalių ir savo užsispyrimu įrodė, kad jokios negandos nėra baisios, kai žmogus turi svajonę ir tikslą, įkvėpdamas jaunąją auditoriją.

„Stengiausi maksimaliai save atiduoti kelionei – kai susikoncentruoji į vieną dalyką, galima daug pasiekti. Man visą laiką patiko daryti tai, ko kiti visiškai nedaro – kuo daugiau pasieki, tuo daugiau malonumo gauni iš to“, – kalbėjo Aurimas.

Tęsdamas karjeros temą, apie naujas gyvenimo patirtis kalbėjo kitas konferencijos svečias – didžėjus, muzikos prodiuseris, radijo ir televizijos laidų vedėjas Jonas Nainys, kuris išdrįso papasakoti nepagražintą, bet labai įkvepiančią savo paauglystės istoriją.

„Šeštoje klasėje, tas berniukas, kuris sėdi čia, nei iš tolo nebuvo panašus į tai, ką dabar matote prieš savo ekraną,“ – Jonas prisipažino, kad turėjo stiprią viešojo kalbėjimo baimę – prieš auditoriją negalėjo ištarti nei vieno žodžio, o veiklos, kuriose jį versdavo dalyvauti, visiškai jam nesisiekė, kas tik dar labiau stiprindavo nepasitikėjimo savimi jausmą.

„Galvojau kad liksiu Pasvalyje ir nieko daugiau nepasieksiu per visą gyvenimą“, – sakė muzikos prodiuseris, kurio muzikos įrašai siekia daugiau nei 80 milijonų peržiūrų „YouTube“ platformoje.

Tačiau gėdos jausmas peraugo į vertybę išmokti nugalėti „vidinius demonus“ – direktorės pasiūlytą galimybę tapti mokyklos didžėjumi, Jonas priėmė ryžtingai, kas ir nulėmė tolimesnę prodiuserio muzikinę karjerą.

„Reikia būti atviromis ausimis, akimis, gaudyti informaciją ir klausytis, ką kiti pataria ir sako“, – kalbėjo Jonas.

 

Socialinė gyvoji biblioteka: stereotipus griaunantis bendravimo metodas

Antrąją konferencijos savaitę vyko išskirtinis neformalaus ugdymo metodu paremtas Nacionalinio socialinės integracijos instituto kuruojamos programos renginys, diskusijų sesija „Socialinė gyvoji biblioteka“.

Renginio organizatoriai skatino visų dalyvių tarpusavio supratimą, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms. Kartu su įvairių socialinių grupių atstovais „gyvosiomis knygomis“, Gargždų atviro jaunimo centro savanoriais ir darbuotoja, renginio dalyviai diskutavo dviem temomis: „Kodėl bijome ištarti žodžius „gėjus“ ar „lesbietė?“, „Kodėl psichikos sutrikimą turintys žmonės bijo apie tai kalbėti?“. Trečioji tema – „Kodėl kitataučiams reikia (ar reikia) įrodyti savo vertę?“ – pritraukė gausų susidomėjusių kitataučių savanorių būrį, kurie drąsiai dalyvavo diskusijoje anglų kalba.

 

GAJC nuotr.

 

Organizatoriai negalėjo nuslėpti džiaugsmo

Gargždų atviro jaunimo centro (GAJC) darbuotojai džiaugėsi, kad pirmoji tokia nuotolinė konferencija pavyko puikiai.

„Sunku iki šiol patikėti, kad šiais metais pavyko suorganizuoti didžiausią centro istorijoje nuotolinę konferenciją, kuri pritraukė daugiau nei 10 000 žiūrovų iš skirtingų Lietuvos kampelių. Norėtųsi, kad ir toliau visuomenės veikėjai ir savo srities profesionalai aktyviai dalintųsi savo įkvepiančiomis sėkmės ir iššūkių istorijomis, ragintų jaunus žmones rūpintis savo savijauta ir sveikata bei lavinti gebėjimą imtis iniciatyvos ir keisti savo gyvenimą, augindami save kaip asmenybę. Manome, kad mūsų konferencijos pranešimai parodė puikų pavyzdį, kaip reikia nebijoti keisti nusistovėjusias normas, iškeliant visuomenėje egzistuojančias problemas. Tikimės, kad šios konferencijos pranešimai buvo aktualūs jauniems žmonėms bei suteikė galimybę daugiau sužinoti apie pristatytas temas!“ – dalijosi GAJC komandos nariai.

Gargždų atviras jaunimo centras nuoširdžiai dėkoja kolegoms bei visiems konferencijos dalyviams, pranešėjams, savanoriams, įstaigoms ir partneriams, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo.

Projektą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė iš Smurto, savižudybių prevencijos programos. Taip pat dėkojame Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui, kurie padėjo realizuoti nuotolinės konferencijos idėją ir Jaunimo reikalų departamentui prie SADM.

„Jūsų visų dėka 2020 metų konferencija „Jauno žmogaus pasaulis“ skelbiama sėkmingai įvykusi – dėkojame Jums už palaikymą ir kad buvote su mumis!“ – taip pokalbį apie konferenciją užbaigė Gargždų atviro jaunimo centro darbuotojų komanda.

 

GAJC nuotraukos:

Paveikslėlių galerija

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,