padidinti šrifto dydį
© Getty Images
Šiandien, gruodžio 21-ąją, gyvenantys šiauriniame pusrutulyje mini žiemos saulėgrįžą.
Kartais saulėgrįža gali persikelti į gruodžio 22-ąją, kadangi Saulės metų trukmė nesutampa su kalendoriaus laiku.
Ši diena paženklina naujo gamtinio ciklo startą. Po jos saulė danguje bus vis aukščiau, padovanodama žiupsnelį daugiau šviesos.
Nuo senų laikų šis laikotarpis buvo itin gerbiamas, nes jis simbolizuoja ypatingą gamtos virsmą, šviesos sugrįžimą.
Senovės Kinijoje tikėta, kad per žiemos saulėgrįžą gamta tampa dar galingesnė ir pradedamas naujas metų ciklas. Žiemos saulėgrįža laikyta laiminga, sėkminga diena, kurią reikia švęsti.
Anksčiau žiemos saulėgrįžos diena vadinta Elnio devyniarago diena. Ne, čia kalba eina ne apie Kalėdų Senelio elnią Rudolfą.
Elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė. Lietuviai tikėjo, jog šis elnias savo raguose neša dangaus kūnus (dažniausiai Mėnulį, tačiau taip pat ir Saulę).
Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Minimas archainėse dainose kaip alegorija į dangaus kūnų padėtį.
Pasakojama, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas.
Kai kuriose dainose elnias ir kaip saulės simbolis, atnešantis ant ragų pačią saulę.
